23-ejų tauragiškė Gražina B. (pavardė redakcijai žinoma) vasario pradžioje grįžo į Lietuvą. Moteris norėjo, kad jos būsima dukrelė pasaulį išvystų gimtinėje. Jos susilaukti Gražina B. turėjo kovo viduryje, tačiau įsčiose žuvęs vaikelis gimė mėnesiu anksčiau.
Į redakciją kreipėsi merginos giminaitė Lina Ugintė, sielvartaudama dėl itin skaudaus įvykio. Nors moteris nekaltina nė vieno konkretaus mediko, teigia pasigedusi žmogiškumo, platesnio medikų požiūrio ir galiausiai psichologinės pagalbos, kuri būtina gimdyvėms tokiais tragiškais atvejais.
Apsilankė pas ginekologę
35 savaites nėščia Gražina vasario 12-ąją Tauragėje apsilankė pas gydytoją-ginekologę Ireną Stripeikienę. Ši būsimą mamą apžiūrėjo akušeriniu stetoskopu, liaudiškai vadinamu „dūdele“, ir rankomis. Mergina atsinešė ir Ispanijoje medikų pildytą nėščiosios kortelę.
Pavarčiusi ispanišką kortelę, ji paklausė, ar Gražina gali išversti. Ši atsakė, kad negali. Ji taip gerai ispaniškai nesupranta. Gydytoja tiesiog numetė tą kortelę į šoną, – apie nėščiosios apžiūrą pasakojo giminaitė.
„Už durų buvo Gražinos draugė, durys plonos, tad viskas gerai girdėjosi – kad vaisius puikiai auga, didelis, vos pilve telpa, bet vėliau paaiškėjo, kad jai buvo kilę kažkokių įtarimų.
Pavarčiusi ispanišką kortelę, ji paklausė, ar Gražina gali išversti. Ši atsakė, kad negali. Ji taip gerai ispaniškai nesupranta. Gydytoja tiesiog numetė tą kortelę į šoną. Pasakė, apsidrausk, nes nesi socialiai drausta ir ateik pirmadienį, išrašysiu siuntimą echoskopijai“, – pasakojo merginos giminaitė L.Ugintė, retoriškai klausdama, ar „dūdele“ nėščiosios pilvą paklausiusi gydytoja padarė viską, ką galėjo.
Esą pirmą kartą nėščiąją išvydusi medikė galėjo atlikti išsamius tyrimus ar bent jau kilus įtarimams parekomenduoti vykti tiesiai į ligoninės priimamąjį.
Gydytoja merginos teiravosi, ar vaisius juda. Jaunai mamai nė baisiausiame sapne negalėjo kilti vaizdinys, jog jos įsčiose gali būti negyva mažylė, tad ši patikino jutusi judesius.
Pirmadienį, vasario 15-ąją, mergina vėl apsilankė pas gydytoją I.Stripeikienę ir gavo siuntimą echoskopijai, kuri turėjo būti atlikta vasario 25-ąją.
Echoskopijos būsima mama nesulaukė, nes tą pačią dieną jai pasidarė negera, prasidėjo didžiuliai skausmai ir ji išsikvietė greitąją. Gražina prašė medikų ją vežti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, tačiau greitosios darbuotojai patikino turintys ją gabenti į artimiausią gydymo įstaigą.
Milžiniškų skausmų kamuojama tauragiškė Nepriklausomybės dienos rytą pagimdė negyvą mergaitę Vestą.
Nesulaukė paramos
L.Ūgintė stebėjosi medikų elgesiu. Gražina jai pasakojusi, jog medikai naktį šiai nešę pasirašinėti įvairiausius dokumentus, visa tai sukrėtimą patyrusi tauragiškė pasakojo prisimenanti kaip per miglą, mat buvo gavusi įvairių medikamentų. Moteris nė negalėjo prisiminti, kokio svorio gimė jos dukrelė, nors medikai vėliau tikino visą informaciją jai suteikę.
„Ji išėjo iš ligoninės negavusi nė vieno dokumento. Juk išduodami lapeliai, kokio svorio vaikas gimė ir t.t. Turėjo ir esant negyvam vaikui kažkokį išrašą išduoti. Jokio popieriuko nedavė, Gražina atėjo ir išėjo kaip niekur nieko“, – stebėjosi L.Ugintė.
Netekties skausmo sukrėstai Gražinai B. ligoninėje nebuvo pasiūlyta ir psichologo pagalba. Kūdikio netekusiai mamai įduotas lapelis su Klaipėdos patologų numeriais, kuriems esą išvežta tyrimams mažylė.
„Motina mažai rūpinosi ja visą gyvenimą, jūs neįsivaizduojat, kaip Gražina laukė to vaikelio. Ir kaip ji dabar jaučiasi... Jai reikia psichologo pagalbos“, – kalbėjo L.Ugintė.
Kūdikėlio paieškos
Padėti netekties skausmo kamuojamai giminaitei panorusi L.Ugintė ėmė skambinti Tauragės ligoninės medikų nurodytais numeriais, norėdama sužinoti, kada bus galima atgauti mažylės kūnelį ir jį palaidoti, tačiau nė vienas numeris nebuvo teisingas.
Pasimetusios moterys tarp Klaipėdos ir Tauragės važinėjosi keturis kartus, kol paaiškėjo, kad mažylė tiriama Klaipėdos respublikinėje ligoninėje. Telefonais moterys vis sulaukdavo atsakymų, jog informacija teikiama tik atvykus.
„Gražina buvo perbalus, nežinojo, ką daryti. Pasijuto tarsi jos vaikas dingęs. Aš net į darbą nėjau, mačiau, kad čia kažkas negerai“, – pasakojo giminaitė, pati parvežusi mažylės kūnelį atgal į Tauragę ir padėjusi suorganizuoti laidotuves.
Atlikus kūdikio, svėrusio 1 600 g, tyrimus patologai nustatė, jog mirtį kūdikiui sukėlė „placentos infarktas“. Medikai L.Ugintę ir Gražiną patikino, jog įsčiose mažylė negyva prabuvo apie tris paras, tad esą penktadienį, kai nėščiąją apžiūrinėjo medikė, dar galėjo būti gyvybinga ir išgelbėjus būtų turėjusi nedidelių kojytės negalavimų.
Įpykusi L.Ugintė grįžo į Tauragės ligoninę ir kartu su Gražina bandė išsiaiškinti, kodėl susiklostė tokios nemalonios aplinkybės.
„Vizito pas akušerijos skyriaus vedėją laukėme valandą, su komentarais: „Sėdėkite ir laukite“, o galiausiai „Ko norite?“. Ar tai išsilavinę medikai? Kaip reikia bendrauti su pacientais nelaimės metu?“, – retoriškai klausė Klaipėdoje gyvenanti iš Tauragės taip pat kilusi L.Ugintė, pareikalavusi bent kokių nors dokumentų, kurie būtų išduoti gimdyvei.
Skyriaus vedėja esą patikinusi, jog dokumentai prisegti prie negyvo naujagimio dokumentų, nors vėliau paaiškėjo, jog prisegtos tiesiog kopijos.
Parašius papildomus prašymus pirmadienį iš ligoninės atskriejo skambutis, jog Gražina gali pasiimti dokumentų kopijas.
Galėjo išgelbėti?
Po vizito ligoninėje moterys nuvažiavo ir pas gydytoją I.Stripeikienę, kuri pirmoji apžiūrėjo iš svetur grįžusią Gražiną B. Gydytoja-ginekologė apie nelaimingą nėščiosios baigtį nieko nežinojo. Informacija iš ligoninės jos nebuvo pasiekusi.
Paklausta, kodėl niekur nesiuntė, jei jautė, kad kažkas negerai, gydytoja tiesiog pasakė neturinti teisės, – pasipiktinusi kalbėjo L.Ugintė.
„Ji pervertė medicininę knygelę, kur užrašyti keli sakiniai, ir teigė, jog jutusi, kad kažkas negerai, dėl to davusi siuntimą echoskopijai. Buvo koktu klausytis. Juk tada, penktadienį sakė, jog viskas yra gerai. Užsirašiusi, kad vaikas mažas, nors tądien teigė, kad pilve vos telpa.
Paklausta, kodėl niekur nesiuntė, jei jautė, kad kažkas negerai, gydytoja tiesiog pasakė neturinti teisės. Pagal įstatymą neprivalo kabinete turėti echoskopo. Kažkokia aiškiaregystė, rankom pačiupinėji, „dūda“ paklausai ir visa patikra. Ar ji apskritai „dūdele“ girdėjo to vaiko širdelę?“, – pyko L.Ugintė, teidama, jog gydytojai nelaimės ištiktą mamą bandė raminti tiesiog sakydami „visko būna, nusiraminkite, bus antras“.
Gražina B. Ispanijoje dirbo mažai, kurį laiką skynė citrinas, tačiau rankų aukštai nekeldavo. Pasak giminaitės, mergina tiesiog mėgavosi nėštumu ir svajojo apie mažylę, tad darbas tokiai nelaimei įtakos negalėjo turėti.
Gydytoja įsitikinusi: padarė, ką galėjo
Gydytoja-ginekologė I.Stripeikienė 15min teigė padariusi viską, ką galėjusi ir neslėpė – atvejis iš tiesų skaudus.
„Kaltinti lengviausia, tegul pasižiūri, kaip iš tikrųjų buvo. Medikus visus apkaltinti gali – ir apsigimęs vaikas gali būti, ir infekcija gali būti, o daktaras, kuris matė vieną kartą, irgi gali būti kaltas be kaltės. Žinau aš šį atvejį, – kalbėjo I.Stripeikienė. – Kaip aš galiu apžiūrėti? Yra poliklinika, kas priklauso, tą ir darome pagal įstatymus. Neturime echoskopo pirminės priežiūros centre, dėl to ir siunčiau tirti rimčiau. Per vieno karto apžiūrėjimą ką gali diagnozuoti? Nesu aš Dievas. Dėl to ir siunčiau, kad sukonkretintų. Kas privaloma, yra padaryta“.
Anot medikės, placentos infarktą galima prilyginti širdies infarktui, tai procesas, kai užsikemša kraujagyslės placentoje, sutrinka mityba, vaiko aprūpinimas krauju ir įvyksta kūdikio mirtis.
Per vieno karto apžiūrėjimą ką gali diagnozuoti? Nesu aš Dievas. Dėl to ir siunčiau, kad sukonkretintų. Kas privaloma, yra padaryta
„Jis gali būti dėl infekcijos, dėl nervų sistemos. Įsivaizduokite, Ispanijoje gyveno, dirbo, nervinosi. Visada daktarai kalti, man nieko naujo, žinau, kad taip yra. Kai nuo manęs priklauso, kažką pražiopsai, kas kita, o čia ieškoma kaltų“, – apgailestavo gydytoja.
Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Danas Masiulionis į 15min klausimus dėl šios situacijos atsakė trumpai.
„Gražinai B. gydantis Akušerijos – ginekologijos skyriuje buvo suteikta visa reikiama informacija, užpildyti privalomi gydymo epizodui dokumentai. Pakartotinai informacija ir ligos istorijos kopijos buvo duotos ir ligoninės administracijoje. Apgailestaujame, nesame įgalioti teikti kitos informacijos“, – teigiama laiške.
Ligoninės administracija neatsakė į klausimą, kuris nėra konfidencialus, ar gimdyvėms tokiais atvejais pasiūloma psichologinė pagalba.
