„Valdantieji, nesugebėję išprovokuoti Aukšto ir gražaus ir VGT, patys imasi iniciatyvos aprūpinti mus panacėja – nepratestuota ir neaišku kada atsirasiančia VAKCINA nuo „mirtinos“ ligos, kurios didžioji dalis „susirgusių“ net nepastebi“, – skelbia daugiau nei 300 kartus pasidalintas įrašas socialiniame tinkle.
Tekste kabutėmis pažymima esą COVID-19 liga nėra siaubinga, nėra sergančių, o ir pati koronaviruso infekcija nėra mirtina. Vis dėlto objektyvi realybė rodo ką kitą.
Rugsėjo 26 d. duomenimis, COVID-19 užsikrėtė 32,7 mln. žmonių, daugiau nei 994 tūkst. nuo ligos mirė, o 24 mln. pasveiko. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad tikėtina, jog liga pareikalaus bent 2 mln. gyvybių.
Tuo metu naujų užsikrėtimų skaičius Lietuvoje trečia diena paeiliui viršija šimtą atvejų, o nuo pandemijos pradžios COVID-19 mūsų šalyje pareikalavo 89 gyvybių.
Kiekvienas terminą „siaubinga“ suvokia skirtingai, tačiau COVID-19 – tikras susirgimas, pareikalaujantis tikrų žmonių gyvybių. Jei artimųjų gretose nėra sergančių, tai nereiškia, kad liga neegzistuoja. Pavyzdžiui, retas Lietuvoje serga maliarija, tačiau kažin ar atsiras neigiančių ligos egzistavimą.
Vakcinų gamybos saugumas
Kiekvienas vakcinų gamintojas, siekiantis pardavinėti savo gaminį Europos Sąjungoje (ES), privalo laikytis Bendrijos taikomo gamybos reikalavimų.
Tai reiškia, kad nepaisant to, kur vakcina gaminama, prieš patekdama į ES gydytojų kabinetus, produkcija privalo būti išbandyta su tūkstančiais žmonių. Oficialus ES informacijos apie vakcinas tinklalapis pateikia informaciją apie Bendrijoje, taigi ir Lietuvoje, naudojamų vakcinų testavimo procedūrą ir apimtis.
Kiekviena nauja vakcina privalo būti patikrinta bent trimis etapais. Po laboratorinių bandymų su gyvūnais, vakcina pasiekia pirmąjį bandymų etapą. Jo metu vakcina suleidžiama 20-100 sveikų savanorių. Šio bandymų etapo metu tikrinama, ar naujai sukurta medžiaga veikia, koks jos šalutinis poveikis ir ar medžiaga yra saugi žmonėms.
Antrojo etapo metu vakcina išbandoma su keliais šimtais savanorių. Šio etapo metu stebima, kokie šalutiniai poveikiai pasitaiko dažniausiai, kokia optimali vakcinos dozė, kaip eksperimento dalyvių imuninė sistema reaguoja į vakciną.
Tuo metu trečiojo etapo metu vakcina išbandoma su tūkstančiais savanorių, siekiant nustatyti, ar vakcina yra efektyvi, stebimi šalutiniai poveikiai bei vakcinos saugumas.
Tai reiškia, kad prieš patekdama į rinką, vakcina yra tūkstančius kartų išbandyta ir tik nustačius, kad medžiaga yra saugi žmonėms, vakcina pradedama prekiauti.
Lietuva, kartu su kitomis ES šalimis, ketina dalyvauti septynių potencialių koronaviruso vakcinų pirkimuose. Nepaisant to, kuri įmonė pirmoji pateiks veikiančią COVID-19 vakciną, ši turės būti išbandyta prieš tai apibūdintu būdu.
Viena realiausių kandidačių sukurti veikiančią vakciną nuo pandemiją sukėlusios ligos – farmacijos įmonė „AstraZeneca“. Mėnesio pradžioje dėl sunegalavusio savanorio įmonė buvo sustabdžiusi vakcinos trečio etapo testavimą.
Rugsėjį ištyrus situaciją, tyrimai Jungtinėje Karalystėje buvo atnaujinti. Šis įvykis rodo, kad vakcinų saugumas yra tiriamas, todėl prieš patekdama į Lietuvos rinką, vakcina bus išbandyta. „Nepratestuota“ vakcina, kaip teigia įrašo autorius, mūsų šalyje nebus naudojama.
Patikimi šaltiniai
Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, kilo klaidinančios informacijos banga, kartais tyčia skatinama užsienio valstybių.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
