Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojas Rimvydas Juodviršis teigia, kad skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija, esą numeris 113 skirtas skambinti tik neskubiais atvejais, norint pasikonsultuoti ir pan. ir yra tik pagalbinis.
„Nėra jokio teisės akto, kad žmonės negalėtų kreiptis į greitąją pagalbą tiesioginiu numeriu 113. Joks teisės aktas neįpareigoja jų skambinti tik numeriu 112. Tai jau būtų žmogaus teisių pažeidimas“, – teigia vyr. gydytojas.
Žmonės juokauja, kad šis numeris specialiai pakeistas per koronaviruso siautėjimo piką, jog kuo mažiau žmonių kviestųsi greitąją pagalbą, esą ji jau nebespėja vežti ligonių. Vyr. gydytojas R.Juodviršis teigia, kad stotis dirba stabiliai.
Kam to reikia?
„Ne mes sugalvojome ir pasikeitėme numerį. Dėl tų numerių, kad nebūtų jokių revoliucijų, mes kovojame jau gal 10 metų. Lietuvos Vyriausybė 2004 m. nusprendė, kad visa pagalba turi būti teikiama tik numeriu 112 ir per 16 metų savo sprendimo nekeičia, nors daug kas keičiasi pasaulyje ir Europoje. Lapkričio 26 d. nebeliko numerio 003. Visa laimė, kad mums nors davė naują numerį 113, nepaliko be nieko“, – sako vyr. gydytojas R.Juodviršis.
Taigi greitosios pagalbos numerio 003 nebėra. Jeigu kas paskambins šiuo numeriu, jis pateks į 112 tinklą, t. y. į bendrosios pagalbos centrą. „Tokiu atveju atsiranda tarpininkas. Paskambinęs tuo numeriu žmogus bus apklausiamas, užpildomi duomenys. Paskui tas žmogus bus jungimas su mumis, mums persiunčiami jo duomenys. Žinoma, mes turime kompiuterinį ryšį, viskas greitai suvaikšto, bes vis dėlto atsiranda 2–3 papildomos minutės, kurios kartais gali ir nulemti žmogaus likimą.
Jau dešimt metų mes, greitosios pagalbos atstovai, užduodame klausimą, kam tai reikalinga, bet atsakymo negauname. Kodėl žmogus negali kreiptis tiesiai į mediką, o turi eiti kažkokiu aplinkiniu keliu ir gaišti laiką? Vietoj atsakymo bandoma spekuliuoti Europos Sąjungos (ES) direktyvomis ir pan.“, – kalbėjo vyr. gydytojas.
Jo teigimu, ES direktyvos nurodo, kad būtų bendras pagalbos numeris 112, kuris yra labiau skirtas atvykusiems užsieniečiams. R.Juodviršis sako, kad apie 80 proc. ES šalių visos tarnybos turi savo trumpuosius numerius. Net Briuselyje medikai turi savo numerį – 100. „Tada į vieną numerį galima suvesti viską – ir ligonines, ir šeimos gydytojus, juk jie irgi teikia pagalbą, kodėl išskiriama tik greitoji?“, – klausia jis.
Greitosios pagalbos telefono numeriai Lietuvoje kečiami ne iš karto visur, tai daroma etapais ir skirtinguose regionuose. Pirmiausia tai padaryta Panevėžyje, dabar Klaipėdoje, iki Naujųjų metų turbūt tai pasieks Šiaulius, po Naujųjų iki kovo – Vilnių ir Kauną. Galbūt todėl kilo daugiau sumaišties. Kažkaip keista, kad viename Lietuvos pakraštyje pagalbą turi kviestis vienu numeriu, kitame – kitu. „Jeigu žmogus nesiorientuoja, patarčiau skambinti 112, taip pas mus vis tiek pateks“, – sako R.Juodviršis.
