Vilniaus savivaldybės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ ketvirtadienį paskelbtame konkurse iš rangovų reikalaujama, kad paminklo idėja atspindėtų J.Basanavičiaus asmenybę, paminklas turėtų būti pagamintas iš ilgaamžiškų medžiagų, jo medžiagos, spalvos ir formos turėtų stilistiškai derėti su istorine aplinka, paminklo mastelis derėti su aikštės dydžiu.
Reikalaujama, kad pradžioje būtų visiškai sutvarkyta pati aikštė ir vėlesniu etapu pastatytas paminklas.
Konkurso sąlygose numatyta, jog aikštė ir jos prieigos taip pat turėtų derėti su aplinkine istorine architektūra, sprendimai turėtų pažymėti Didžiosios, Šv. Kazimiero, Subačiaus gatvių sankryžos istorines ribas, buvusių pastatų kontūrus panašiai, kaip tai yra padaryta Katedros aikštėje ar K.Sirvydo skvere.
Aikštė turės būti atskirta nuo gatvės, numatytos zonos lauko kavinėms, suoliukai ir kiti mažosios architektūros elementai, gėlynai, medžiai, apšvietimas, pritaikyti aikštę neįgaliųjų poreikiams.
Tiekėjams keliami reikalavimai – per pastaruosius trejus metus ar per laiką nuo įmonės registravimo būti įvykdžius bent vieną aplinkos tvarkymo ar viešųjų erdvių įrengimo sutartį, taip pat būti pagaminus skulptūrą, kuri jau pastatyta. Keliami ir skaidrumo reikalavimai: trejus metus nebūti padarius pirkimų pažeidimo, dėl kurio sutartis buvo nutraukta ar teismo pripažinta neivykdyta, reikalaujama turėti teisę verstis architektūros, skulptūros, dizaino veikla.
Taip pat reikalaujama, jog tvarkant aikštę ir kuriant skulptūrą potencialūs rangovai turėtų bent vieną skulptorių, architektą ar dailininką su aukštuoju išsilavinimu, bent vieną kultūros paveldo specialistą. Vertinant pasiūlymus, bus skiriamas vienodas dėmesys idėjos meninei kokybei bei originalumui, architektūros dermei su istorine aplinka, išraiškos priemonių originalumui, bus vertinamas ir ekonominis pagrįstumas.
Dėl J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos. Paminklą jam ketinama pastatyti iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis. Sostinės savivaldybės tarybos sprendimu, J.Basanavičiaus paminklas turėtų iškilti prie Vilniaus filharmonijos, savivaldybės ir kai kuriems kitiems ekspertams patarus, kad tai geresnė vieta, nei K.Sirvydo skveras. Už pastarąjį pasisakė Kultūros ministerija, nacionalinis muziejus, kai kurie architektai.
Peripetijos dėl J.Basanavičias paminklo vietos, kaip skelbta žiniasklaidoje, gali sietis ir su teisėsaugos atliekamu politinės korupcijos tyrimu. Jame įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Tačiau teisėsauga išsamesnės informacijos apie minėto tyrimo detales kol kas nėra pateikusi.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.
