Skeptiškas požiūris į Vilniaus politiką Minskui: dalis lietuvių nori daugiau dėmesio savoms problemoms?

Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje buvo klausiama: „Ar pritariate, ar nepritariate Lietuvos valdžios reakcijai į įvykius Baltarusijoje?“

38,5 proc. respondentų išsakė paramą Lietuvos valdžios pozicijai. 25 proc. apklaustųjų teigė, kad Lietuvos valdžios reakcija yra per griežta.

5,8 proc. respondentų sakė manantys, kad reakcija yra per švelni. 30,7 proc. teigė neturintys nuomonės.

VIDEO: Nuo protestų aidinčiose Baltarusijos gatvėse sekmadienį buvo sulaikyta per 200 žmonių

Nuo protestų aidinčiose Baltarusijos gatvėse sekmadienį buvo sulaikyta per 200 žmonių

Maksimas Milta

Skepsį lemia nostalgija sovietmečiui?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė mano, kad 30 proc. respondentų gali neturėti nuomonės apie Lietuvos poziciją, nes neseka įvykių.

„Dalis žmonių kritiškai vertina aktyvumą manydami, kad Lietuvai reikėtų labiau rūpintis savomis, savos demokratijos problemomis, o ne kitos šalies rūpesčiais“, – 15min sakė profesorė.

Anot D.Jakniūnaitės, skeptišką požiūrį galėjo lemti ir nevienprasmiška pozicija.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dovilė Jakniūnaitė

„Nėra taip labai kategoriškai sakoma, kad tikrai nugalėjo Cichanouskaja, idėjos apie nelegitimumą paviršutiniškiau sekantiems žmonėms gali būti mažiau aiškios. Tuomet gali kilti klausimas: ko mes kišamės į kitų šalių reikalus?“, – teigė ji.

Lietuvos užsienio politikos formuotojai laikosi pozicijos, kad rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimai Baltarusijoje nebuvo legitimūs, todėl susilaiko pripažinti jų nugalėtoja pasiskelbusią Sviatlaną Cichanouskaja prezidente. Tiesa, praėjusią savaitę Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje opozicionierė vadinama „Baltarusijos žmonių išrinkta lydere“.

VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė kritišką Lietuvos valdžios reakcijos vertinimą siejo su nostalgija sovietmečiui.

„Labiausiai Lietuvoje nepatenkinti valdžia bendrąja prasme – sistema, o ne konkrečiais valdančiaisiais – dažniausiai yra žmonės, kurie jaučia nostalgiją sovietmečiui. Todėl Baltarusija jiems yra visai geras modelis, nes ten yra išlaikyta daug sovietinio braižo“, – sakė ji.

Pasak profesorės, šie asmenys dažnai Lietuvos politiką Rytų – Rusijos ar Baltarusijos – atžvilgiu vertina kaip pernelyg griežtą.

VIDEO: 15/15: Buvęs ambasadorius Baltarusijoje: vienintelis dalykas ką gali A.Lukašenka, tai išjungti elektrą

15/15: Buvęs ambasadorius Baltarusijoje: vienintelis dalykas ką gali A.Lukašenka, tai išjungti elektrą

„Dėl Rusijos manoma, kad tas griežtumas atsisuka prieš Lietuvą, esą prasčiau gyvename todėl, kad nemokame sutarti su kaimynais. Baltarusijos atžvilgiu pragmatiškumo – kiek mažiau.

Tačiau visi šie požiūriai labai gražiai sulimpa: vieni žmonės labai pozityviai vertina Lietuvos valdžią ir tuomet pozityviai vertina užsienio politiką, kitoje visuomenės dalyje susilieja nepasitenkinimas Lietuvos valdžia, prorusiškas, probaltarusiškas nusiteikimas“, – 15min sakė A.Ramonaitė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ainė Ramonaitė

Profesorė atkreipė dėmesį į visoms pasaulio šalims būdingą tendenciją, kad žmonės mažai domisi užsienio politika, Lietuva – ne išimtis.

„Žinoma, kažkokį požiūrį į Rusiją, Baltarusiją daugiau ar mažiau turi visi. Tik jis būna labai nekonkretus, be detalių – tiesiog bendras nusiteikimas, kuris, manau, buvo išreikštas šioje apklausoje. Jei būtų klausiama konkrečiai apie priemones, ką darė Lietuvos valdžia, nemanau, kad žmonės galėtų atsakyti“, – tikino A.Ramonaitė.

Nenustebinusi „aktyvistinė politika“

Profesorė D.Jakniūnaitė tikina, kad Lietuvos reakcija į įvykius Baltarusijoje „nėra netikėta pagal aktyvistinę Lietuvos užsienio politiką“.

„O aktyvesnės stebėtojų dalies įsitraukimas, ypač Laisvės kelias, parodė, kad mes į Baltarusiją projektuojame ne tiek norą rūpintis baltarusiais, kiek kažkokį mūsų pačių nesaugumą, netikrumą, prasmės pojūtį. Nes tai kartu labai smarkiai yra ir apie Lietuvos valstybės tapatybės suvokimą.

(Seimo) rinkimai atrodo labai vangūs, nėra idėjų, dėl ko ginčytis, arba tie ginčai yra smulkmeniški. O Baltarusijos klausimas yra apie režimą, ateitį, laisvę. <...> Todėl daliai žmonių tai gali atrodyti savų rūpesčių permetimas“, – 15min sakė politologė.

Baltarusijos fotografai dalinasi vaizdais iš protestų jų šalyje

+68

Anot D.Jakniūnaitės, įprasta, kad Lietuva aktyviai reaguoja į įvykius Rytų Europoje. Tačiau aktyvumą ji sieja ir su prezidento Gitano Nausėdos „noru rasti aiškią vietą politinėje sistemoje“.

„Ne paslaptis, kad yra daug skeptikų, ironizuojančių prezidento nematomumą, kažkokius kitokius pareiškimus. Iš pat pradžių tai buvo labai gera proga prezidentui pasireikšti, nors vėliau ta gera proga taip ir liko kažkur pasimetusi. Iš pradžių buvo daromi pareiškimai, keliami kategoriški reikalavimai Lukašenkos atžvilgiu, paskui išsikvėpė“, – teigė profesorė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Baltarusijoje prasidėjus protestams ir represijoms prieš jų dalyvius, G.Nausėda pristatė trijų žingsnių planą, skirtą padėti išspręsti politinę krizę kaimyninėje šalyje. Tačiau oficialusis Minskas į planą nesureagavo.

Pasak D.Jakniūnaitės, nors užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių sunku atsieti nuo Seimo rinkimuose jo vedamo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) sąrašo, greičiausiai jo aktyvumas nėra nulemtas rinkimų.

„Nebūčiau tokia griežta ir manyčiau, kad jis tą patį darytų ir nebūdamas kandidatu į Seimo narius, nes jis turi didesnių ambicijų. Tai – jo noras ir jo nuosekli politika“, – teigė profesorė.

A.Ramonaitės manymu, Baltarusijos įvykiai nepadarys didelės įtakos Seimo rinkimų rezultatams.

„Matome, kad tos partijos, kurios tradiciškai buvo už griežčiausią Rytų politiką, pavyzdžiui, TS-LKD, palaiko Baltarusijos revoliuciją, o Lenkų rinkimų akcija, kai kurie jos atstovai išsako visai kitą nuomonę.

Galbūt dėl to, kad taip ir galvoja, be to, jie nebijo, jog jų elektoratui tai nepatiks. Nes, kaip matome iš apklausos, visuomenėje šiuo klausimu egzistuoja tam tikra susiskaldymas. Tiek partijos pažįsta savo elektoratą, tiek elektoratas pažįsta savo partijas“, – 15min teigė profesorė.

VIDEO: 15/15: Rusijoje susitinka V.Putinas ir A.Lukašenka – kieno rankose Baltarusijos likimas?

15/15: Rusijoje susitinka V.Putinas ir A.Lukašenka – kieno rankose Baltarusijos likimas?

Lietuva remia Baltarusiją

Baltarusijoje taikūs protestai prasidėjo rugpjūčio 9 dieną paskelbus, neva daugiau nei 80 proc. balsų surinko ir prezidentu buvo perrinktas Aliaksandras Lukašenka. Tūkstančiams baltarusių nuolat išeinant į gatves, protestai brutaliai malšinami. Pranešama, kad nuo demonstracijų pradžios jau buvo sulaikyta apie 12 tūkst. žmonių, sulaikytieji izoliatoriuose kankinami.

Lietuva su kitomis Baltijos valstybėmis paskelbė sankcijas 30-iai Baltarusijos pareigūnų, įskaitant A.Lukašenką, kuriuos laiko atsakingais už rinkimų rezultatų klastojimą ir smurtą prieš protestuotojus. „Juodajame sąraše“ esantys asmenys penkerius metus negalės atvykti į Baltijos valstybes.

Lietuva priėmė S.Cichanouskają, kuriai, patyrusiai spaudimą, teko išvykti iš Baltarusijos, palengvintos sąlygos į šalį atvykti pavojuje atsidūrusiems baltarusiams.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Sviatlana Cichanouskaja Vilniaus restorane šventė gimtadienį

Lietuva – vienas garsiausių balsų, pasisakančių už Europos Sąjungos (ES) sankcijas Baltarusijos režimo atstovams.

Su Lietuvos viešai deklaruojama pozicija Baltarusijos atžvilgiu visiškai sutinka 15 proc. respondentų, greičiau sutinka – 31 proc., rodo anksčiau rugsėjį pristatyta Baltijos tyrimų apklausa, atlikta Rytų Europos studijų centro (RESC) užsakymu. Remiantis apklausa, Lietuvos pozicijai nepritaria 15 proc. respondentų.

Už tolesnį santykių su Baltarusiją plėtojimą, net jei A.Lukašenka išliks prezidento poste, visiškai pasisako 11 proc. respondentų, greičiau sutinka – 30 proc., nei sutinka, nei nesutinka – 29 proc., visiškai ar greičiau nesutinka – 20 proc., rodo Baltijos tyrimų/RESC apklausa.