Galiausiai Savivaldybių asociacija informavo, jog pasirūpinti savo rajone paplūdimiuose ar maudymvietėse besimaudančių žmonių saugumu turi kiekviena savivaldybė atskirai. O gelbėtojų veiklą ir besimaudančiųjų saugumą apibūdina bei reglamentuoja tik „Pavyzdinės saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklės“ bei Vandens įstatymas.
Kėdainiuose paplūdimių nėra
„Nors klausimas gana aktualus, tačiau savivaldybių mastu jis nebuvo spręstas“, – „Rinkos aikštei“ pripažino Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja viešiesiems ryšiams Indrė Vilūnienė.
Kėdainiai nėra ežerų ar upių kraštas, kuris galėtų pasigirti dideliais paplūdimiais, kur plūstų poilsiautojai, norintys atsipalaiduoti prie vandens ar užsiimti vandens pramogomis. Todėl ir gelbėtojų poreikis nėra didelis.
Tiesa, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Andrulis pabrėžė, kad mūsų krašte paplūdimių apskritai nėra.
„Gelbėtojai privalo budėti tik savivaldybės tarybos sprendimu oficialiai patvirtintuose paplūdimiuose. Kėdainių rajono savivaldybėje tokių paplūdimių nėra. Mūsų skyriaus duomenimis, Kėdainių rajono savivaldybėje yra tik maudymvietės“, – teigė savivaldybės atstovas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Komunikacijos skyriaus atstovė Sonata Kukienė, teigė, jog už budėjimą paplūdimiuose ugniagesiai gelbėtojai nėra atsakingi.
„Mūsų ugniagesiai mokosi Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Dalis jų kvalifikuojasi į narus ir kiekviename didesniame mieste yra narų tarnyba. Gavę iškvietimą, kad žmogus skęsta, jie važiuoja. Bet būna tik reti atvejai, kad spėja laiku, nes atvykti prie kokio atokesnio ežero iš miesto, užtrunka nemažai laiko. Tačiau pagrindinė narų užduotis – traukti skenduolius, o ne budėti paplūdimiuose“, – paaiškino tarnybos atstovė.
Nuskendusių per šį maudymosi sezoną dar nėra
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną Daiva Mickevičienė teigė, jog rajone yra aštuoniolika stebimų ir prižiūrimų maudyklų, iš kurių imami vandens mėginiai jų kokybei ir užterštumui nustatyti.
„Ašarėnos tvenkinyje, Pėdžių karjere, Babėnų karjere, Nevėžio upėje ties Skongalio gatve, Nevėžio upėje ties Justinavos sodais, Keleriškių tvenkinyje, Bartkūniškio tvenkinyje, Nevėžio upėje ties Pašilių sodais, Angirių tvenkinyje, Akademijos tvenkinyje, Gudžiūnų tvenkinyje, Miegėnų tvenkinyje, Nevėžio upėje (Surviliškio sen.), Aristavos tvenkinyje, Dvariškių karjere, Labūnavos tvenkinyje, Krakių tvenkinyje ir Šušvės upėje Josvainių seniūnijoje“, – vardijo specialistė.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Jūratės Dabkuvienės duomenimis, šiais metais Kėdainių rajone kovo mėnesį buvo ištraukti du skenduoliai, o vienas žmogus buvo išgelbėtas.
Kol kas žuvusiųjų vandenyje per šį maudymosi sezoną nėra.
„Kėdainiuose nedaug paskendusių, todėl pasakyti, kokio amžiaus žmonės dažniausiai čia skęsta, sudėtinga. Tačiau peržiūrėjau Kauno miesto ir rajono statistiką.
Kadangi gyvenimo sąlygos yra panašios, tai tikriausiai panašiai ir žūsta, – kalbėjo J.Dabkuvienė. – O žūsta įvairaus amžiaus žmonės, bet dažniausiai tai būna 30–35 metų amžiaus vyrai.“
Daugiausiai nuskendo 2010-aisiais
Specialistė pažymi, kad neretai pasitaiko atvejų, kai kaimiškose vietovėse esančiose kūdrose paskęsta ir vyresnio amžiaus žmonės, o jaunimas dažniausiai skęsta ne kokiose atokiose, o maudymosi vietose.
„Kur daugiausiai jaunimo susirenka, kur dažniausiai maudosi, tai ten ir paskęsta. Pavyzdžiui, Kaune daugiausiai žmonės skęsta Lampėdžiuose. Ten vienoje ežero pusėje (kur yra privatus paplūdimys) netgi budi gelbėtojai. Tačiau nepaisant to, yra paskendęs žmogus.
Juk prie kiekvieno žmogaus gelbėtojo nepastatysi, – aiškino pašnekovė. – Pavyzdžiui, šiemet paskendo užsienietis iš Nigerijos. Jis paprasčiausiai apsivijo žolėse ir netgi narams jį būtų buvę sunku ištraukti.“
J.Dabkuvienės teigimu, žmonės mažiau skęstų ir neprireiktų gelbėtojų, jei patys būtų atsakingesni ir savo sveikatos bei gyvybės neperkeltų kitų atsakomybei, t. y. gelbėtojams.
„Pirmiausiai reikėtų ugdyti požiūrį, kad kiekvienas žmogus pats už save atsakingas ir neitų maudytis ten, kur negalima. Taip pat labai didelė problema yra ta, kad dauguma iš mūsų nemoka plaukti, o tiek suaugę, tiek vaikai įsivaizduoja, kad moka.
Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse vaikai privalo išlaikyti plaukimo egzaminą, kad galėtų pereiti į kitą klasę arba lieka toje pačioje, jei neišlaiko“, – sakė valdybos atstovė.
Per pastarąjį dešimtmetį daugiausiai nuskendusių Kėdainių rajone buvo 2010 metais – penki, o išgelbėti skęstantieji – šeši. Iš viso nuo 2010-ųjų iki šių metų nuskendo 23 ir išgelbėta 11 asmenų.
