Vakcinuotis ypač siūloma toms besilaukiančioms moterims, kurios dirba darbą ar užsiima veikla, dėl kurių kyla didesnis pavojus užsikrėsti koronavirusu, serga tam tikromis ligomis. Tačiau, prieš galutinai apsisprendžiant, reikėtų visus „už“ ir „prieš“ aptarti su nėštumą prižiūrinčiu ar šeimos gydytoju, kuris žino konkrečios moters būklę.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai 15min nurodė neturintys statistikos, kiek nėščiųjų yra pasiskiepijusios nuo COVID-19.
Išvadino COVID-19 auka
Į portalą 15min kreipėsi netrukus mažylio susilauksianti Jurgita (pavardė redakcijai žinoma). Jauna moteris norėtų apsisaugoti nuo COVID-19, bet nėra tikra, ar būtų saugu pasiskiepyti, o argumentuoto atsakymo iš gydytojų nesulaukia.
Mergaitę jau auginanti pašnekovė laukiasi antro vaikučio ir norėtų būti sveika bei stipri mama. „Esu skiepų šalininkė ir tikiu jų nauda, todėl visuomet stengiuosi pasiskiepyti nuo įvairių ligų, – pasakojo ji. – Pirmojo trimestro metu gal kiek bijojau skiepo, kaip ir kitų dalykų nėštumo pradžioje, bet dabar – ne. Tiesą sakant, net nežinau, ko bijoti, nes niekas tiksliai nepasako, kas tas „baubas“.
Prieš kelis mėnesius su dukra gulėjau ligoninėje ir paklausiau, kokios galimybės man pasiskiepyti nuo COVID-19. Patarė pasitarti su šeimos gydytoju.“
Šis skiepytis nepatarė, tačiau svarių argumentų, kodėl to reikėtų nedaryti, nepateikė. Medikas paaiškino, kad nėščiosios buvo paskiepytos tik tais atvejais, kai pačios nežinojo, kad laukiasi.
„Ėmusi daugiau klausinėti apie skiepus, pajaučiau šiokį tokį susierzinimą, tuomet sulaukiau atsakymo, kad skiepytis galiu, bet pati ir būsiu atsakinga už pasekmes. Kokios tos pasekmės? – retoriškai klausė Jurgita. – Skamba baugiai, nes sprendimą reikia priimti pačiam.
Bet ne sprendimo priėmimas baugus, o informacijos trūkumas. Visuomet pacientas pats atsakingas už savo priimtus sprendimus, tačiau paprastai jis informuojamas, ko galima tikėtis, koks šalutinis poveikis, kas gali nutikti ir pan.
Ne sprendimo priėmimas baugus, o informacijos trūkumas. Visuomet pacientas pats atsakingas už savo priimtus sprendimus, tačiau jis informuojamas, ko galima tikėtis, koks šalutinis poveikis, kas gali nutikti.
Skaičiau nemažai medžiagos, bet nerandu informacijos, kad skiepytis negalima (išskyrus atvejus, kai sveikata nėra stipri), kokiais atvejais buvo paskiepytos nėščiosios, kiek nėščiųjų skiepyta. Straipsniuose daugiau rašoma apie skiepus planuojantiems nėštumą. O kaip su jau besilaukiančiomis?“
Pašnekovė prisipažino iki šiol po kiekvieno skiepo jautusi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, bet vis tiek negalvoja, kad tai yra blogiau, nei pasigauti tikrąjį virusą. O didžiausią baimę jai kelia aplinkinių nesisaugojimas ir viruso ignoravimas.
„Pastebiu, kad pasiskiepiję žmonės dar labiau atsipalaiduoja ir dažnai leidžia laiką didelėse kompanijose, nesilaiko saugumo reikalavimų. Taip, jie yra ganėtinai saugūs. Bet aš jaučiuosi nesaugiai. Ir kuo toliau, tuo labiau. Iki dekretinių atostogų dar turiu laiko, tikėtina, kad teks grįžti į 80 kolegų grupę biure.
Neseniai degalinėje dviejų vyrų paprašiau užsidėti kaukę, tačiau buvau išjuokta ir išvadinta COVID’o auka. Žvelgiant į situaciją kiek su humoru, tikrai būtų galima interpretuoti, kad jie teisūs“, – šyptelėjo Jurgita.
Didesnė rizika – be skiepo
Siekiant nepakenkti vaisiui ir nėštumo eigai, per pirmuosius bandymus vakcinų poveikis konkrečiai nėščiosioms nebuvo tiriamas. Pavyzdžiui, „Pfizer“/„BioNTech“ iš anksto patikrino savanores, kurios teoriškai galėjo lauktis. Per bandymus pastojo 23 moterys (maždaug po lygiai kiekvienoje grupėje – gavusiųjų vakcinas ir placebą).
Vėliau buvo vakcinuota ir daugiau besilaukiančių moterų, tad turima duomenų ir ne vien apie atsitiktinai per bandymus paskiepytas nėščiąsias. Jos buvo skiepijamos su tikslinėmis skiepijamųjų grupėmis (pvz., medicinos personalu), kai dar nežinojo, kad laukiasi.
Tačiau buvo tiriamas COVID-19 poveikis nėščiosioms ir naujagimiams. Per vieną tyrimą pernai nuo kovo iki spalio buvo stebimos 2 130 nėščiųjų 18-oje įvairaus išsivystymo lygio valstybių. Tyrime dalyvavo 706, užsikrėtusios COVID-19, ir 1424 sveikos nėščiosios.
Besilaukiančiai moteriai nustačius COVID-19, į tyrimą kartu su ja buvo įtraukiamos dar dvi sveikos nėščios moterys (įvairiose nėštumo ar gimdymo stadijose, tačiau, siekiant didesnio rezultatų tikslumo, stengtasi, kad jų priežiūra būtų kaip įmanoma panašesnio lygio).
-
Mokslininkai priversti neigti klaidingus gąsdinimus: ne, vakcina nuo COVID-19 nesukelia nevaisingumo
-
Rusų gydytojo gąsdinimais dalijasi ir Lietuvos interneto vartotojai: ne, skiepai nesukelia vėžio ir nevaisingumo
-
Melagienų – visiems skoniams: skiepai esą keičia DNR, užkrečia ŽIV, sukelia nevaisingumą
Oksfordo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad COVID-19 užsikrėtusioms nėščiosioms kur kas dažniau gresia nepageidaujami šalutiniai reiškiniai, įskaitant preeklampsiją, priešlaikinį gimdymą ir net mirtį.
Tyrimo metu mirė 11 nėščiųjų, kurios buvo užsikrėtusios koronavirusu. Preeklampsijos – būsenos, kai stipriai padidėja kraujo spaudimas, – rizika sergančioms nėščiosioms buvo 76 proc. didesnė. Joms 59 proc. dažniau grėsė pagimdyti anksčiau laiko, o kūdikiams tokiu atveju – atsidurti naujagimių reanimacijoje.
Nėščiosioms negrėsė labiau nei kitoms moterims užsikrėsti COVID-19, bet užsikrėtus grėsė dažniau susirgti sunkia ligos forma, pagimdyti anksčiau laiko, patirti preeklampsiją.
„JAMA Pediatrics“ publikuoti tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad trečiojo trimestro metu buvo didesnė kraujavimo, nėštumo sukelto hipertenzijos, raudonųjų kraujo kūnelių sumažėjimo, enzimų kepenyse padaugėjimo, infekcijų, kurios gydyti reikėjo antibiotikų, rizika.
Kaip teigė vienas iš tyrėjų Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos akušerijos ir ginekologijos profesorius dr. Michaelas Gravettas, svarbiausia išvada buvo ta, kad nėščiosioms negrėsė labiau nei kitoms moterims užsikrėsti COVID-19, bet užsikrėtus joms grėsė dažniau susirgti sunkia ligos forma ir net atsidurti reanimacijoje, pagimdyti anksčiau laiko, patirti preeklampsiją.
11,5 proc. sergančių nėščiųjų ligą perdavė vaisiui. Tiesa, naujagimiai paprastai sirgo lengvai, be to, nepastebėta, kad virusas būtų perduotas žindant.
Kitas tyrimas, kurį atliko mokslininkai iš Teksaso universiteto Sveikatos mokslų centro ir Merilendo universiteto Medicinos mokyklos, parodė, kad COVID-19 sergančios nėščiosios nemiršta dažniau už tas, kurios nesilaukia. Net priešingai, rodo rezultatai, publikuoti „Annals of Internal Medicine“.
Jie išanalizavo duomenis apie beveik 1 100 nėščių ir daugiau nei 9 800 nesilaukiančių moterų nuo 15 iki 45 metų amžiaus. Jos visos gulėjo ligoninėje dėl COVID-19 ir pneumonijos. Iš sergančiųjų mirė mažiau nei 1 proc., iš kitos grupės – 3,5 proc.
Nėščiosios buvo jaunesnės ir turėjo mažiau šalutinių ligų (diabetą, nutukimą, hipertenziją ir pan.). Dėl itin mažo mirčių skaičiaus tyrėjai negalėjo objektyviai įvertinti, kiek įtakos turėjo ši aplinkybė.
Ir vieno, ir kito tyrimo autoriai savo išvadose paragino nėščiąsias ne tik kruopščiai laikytis visų rekomendacijų dėl kaukių dėvėjimo, atstumų, rankų higienos, bet ir pasiskiepyti nuo COVID-19.
Svarbu nėščiosios aplinka
Labai tvirtų rekomendacijų dėl nėščiųjų skiepijimo nuo COVID-19 nėra, bet šiuo metu joms siūloma vis dėlto skiepytis ir tokiu būdu apsaugoti save nuo sunkių ligos pasekmių. Mat besilaukiančios moterys turi tokią pat galimybę užsikrėsti koronavirusu, kaip ir bet kuris kitas.
„Iki šiol atlikti moksliniai tyrimai patvirtina vakcinacijos naudą, kuri nusveria bet kokią prieštaringą informaciją ar galimus šalutinius reiškinius, – pažymėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė. – Patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 tiek moteris, tiek vyrus apsaugo nuo šios pavojingos ligos sukeliamų komplikacijų ir dar nenustatytų ateities padarinių.“
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. dr. Rūtos Jolantos Nadišauskienės žodžiais, labai svarbu įvertinti, kiek paplitusi infekcija nėščiosios aplinkoje: kokį darbą ji dirba, kiek dalyvauja veikloje, kurioje galimi įvairūs ir nežinomi kontaktai (čia išskiriamos medikės, socialinės darbuotojos, prekyboje dirbančios moterys ir pan.).
Dar vienas svarbus veiksnys – nėštumą lydinčios ar anksčiau pasireiškusios ligos: diabetas, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, ypač hipertenzija. Šioms moterims yra didelė rizika COVID-19 infekcija sirgti sunkiai.
Anot R.J.Nadišauskienės, nėštumo metu moterims, nors jos ir jaunos, ši infekcija yra pavojinga. „Nėštumo metu dėl fiziologinių pokyčių moterims pasunkėja kvėpavimo funkcija, o susirgus COVID-19 liga kvėpavimo sistema dar labiau apsunkinama, todėl gali kilti sunkių komplikacijų. Taip pat užsikrėtus šia infekcija padidėja persileidimo tikimybė.“
Nėra nurodyta, kada nėščiosioms skiepytis nerekomenduojama. Aiškių rekomendacijų, kurią nėštumo savaitę ar trimestrą skiepytis, taip pat nepateikiama.
Vaisingumo nepaveikia
Moterys, kurios buvo atsitiktinai paskiepytos jau besilaukdamos, didesnių komplikacijų nepatyrė, persileidimų neužfiksuota daugiau nei bendroje populiacijoje.
„Jei moteris atsitiktinai paskiepijama COVID-19 vakcina nėštumo metu, jos nėštumas prižiūrimas įprasta tvarka, teigiama prof. Meilės Minkauskienės ir dr. Justinos Kačerauskienės parengtoje medžiagoje. – Remiantis tyrimų su gyvūnais rezultatais ar atsitiktinai paskiepytų nėščiųjų su nėštumu ir gimdymu susijusiais duomenimis, nėštumo nutraukti nereikia ir specialių nėštumo priežiūros priemonių taikyti taip pat nereikia. Šalutinių reiškinių, vaisiaus raidos anomalijų, siejamų su vakcina, nenurodyta.“
Ką daryti, jei moteris sužino esanti nėščia po pirmos vakcinos dozės, vieningos nuomonės nėra. Esama rekomendacijų antrąją dozę praleisti arba atidėti, bet, įvertinus pacientės būklę, jos turi didesnę riziką užsikrėsti koronavirusu ar susirgus COVID-19 patirti sunkių komplikacijų. Taip pat siūloma skiepyti įprasta tvarka.
Vakcinų šalutiniai poveikiai, galintys pasireikšti nėščiosioms, yra tokie patys, kaip ir kitiems paskiepytiems žmonėms. Prasidėjus karščiavimui, raumenų skausmams ar kitoms reakcijoms, galima išgerti vaistų, mažinančių šiuos simptomus. Rekomenduojama gerti daug skysčių, arbatų.
Sunkiausia, nors labai reta vakcinos komplikacija – tromboembolija, kuri besilaukiančioms moterims nebuvo užfiksuota. Nors nėštumas yra hiperkoaguliacinė būklė (susijusi su padidėjusiu kraujo krešėjimu), nėščiųjų kraujo krešėjimo sustiprėjimo mechanizmas yra kitoks nei įprastas, todėl skiepas trombų rizikos nedidina.
„Kiekvienu atveju moteris turėtų pasitarti su ją prižiūrinčiu gydytoju ir individualiai įvertinti rizikos bei naudos santykį, – apibendrino prof. R.J.Nadišauskienė. – Tik moteris gali priimti galutinį sprendimą, tačiau visada reikia atsižvelgti į jos bendrą sveikatos būklę.
Jei moteris serga sunkiomis ligomis, jai buvo transplantuotas organas ar dirba darbą, susijusį su didesne rizika užsikrėsti COVID-19 infekcija (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigoje), skiepytis rekomenduojama.“
Nėštumą planuojančioms ir žindančioms moterims skiepytis nuo COVID-19 rekomenduojama, nes nepastebėta skiepų neigiamos įtakos tokiais atvejais. Nors internete buvo platinami gąsdinimai dėl vakcinos poveikio besilaukiančioms moterims, tai yra mitas. Nepastebėta, kad vakcina per motinos pieną galėtų pakenkti kūdikiui.
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
