Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė tam turi paaiškinimą. Epidemiologinė situacija priklauso ne tik nuo skiepijimosi spartos, bet ir nuo gyventojų tankumo, regiono darbo rinkos ir laisvalaikio leidimo specifikos, renginių, protrūkių skaičiaus ir pobūdžio.
„Ne susirgimų skaičiuose, ne spalvinėse zonose esmė, kai kalbame apie vakcinaciją, – portalui 15min sakė specialistė. – Nėra kito kelio, kitaip iš pandemijos neišeisime, jei nesuskubsime skiepytis.“
Pajuodo daugiau savivaldybių
Prasčiausia situacija, vertinant naujų COVID-19 atvejų skaičių, šiuo metu yra šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje.
Pirmadienį Statistikos departamento juodai nuspalvintos buvo 7 savivaldybės: Klaipėdos miesto, Birštono, Rietavo ir Kretingos, Plungės, Skuodo bei Telšių rajonų. Antradienį prisidėjo ir Palangos miestas bei Joniškio ir Alytaus rajonai.
Tai reiškia, kad šiose teritorijose naujų COVID-19 atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų skaičius viršija 500 arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas perkopia 10 proc.
Klaipėda lyderiauja „juodajame“ sąraše – čia naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius per 14 dienų siekia 748. Tai daugiau nei dukart viršija šalies vidurkį – 320,9.
Koronavirusu užsikrėtė ir uostamiesčio meras. Prieš savaitę apie ligą pranešęs, pirmadienį Vytautas Grubliauskas į darbą dar negrįžo.
Anksčiau miesto vadovas sakė susirgęs, nors yra visiškai paskiepytas. Tiesa, V.Grubliauskas tikino, kad serga gana lengvai – jo spėjimu, dėl vakcinos.
Nedaug sąraše atsilieka Rietavas (696,6 atvejai). Toliau rikiuojasi Plungės (689,4 atvejo), Telšių (601,2 atvejo), Joniškio (580 atvejų), ir Skuodo (517,1 atvejo) rajonai.
Greta Joniškio rajono, kuris dar pirmadienį buvo aukščiau, įsiterpė ir Palanga (517,4 atvejo).
Sumažėjus naujų užsikrėtimų, per tris vietas pakilo dar pirmadienį penktas nuo galo buvęs Kretingos rajonas (511,9 atvejo).
Visur kitur šis rodiklis nesiekia 500. Tačiau juoda spalva pažymėtas ir Birštonas, nors jame šis rodiklis tesiekia 396,3 atvejo. Taip pat – Alytaus rajonas (rodiklis nesiekia nė šalies vidurkio – 224,4 atvejo).
Taip yra, nes teigiamų tyrimų dalis per paskutines 7 paras kurorte buvo 13 proc., Alytaus rajone – 10,3 proc. Šalies vidurkis – 5,9 proc.
Dar prastesnis rodiklis (16,8 proc.) užfiksuotas Rietave. 10 proc. riba viršyta ir Plungės (12 proc.) bei Joniškio (11,6 proc.) rajonuose, bet šios teritorijos juodajai zonai ir taip priklauso – dėl COVID-19 atvejų skaičiaus.
Skuodo ir Kretingos rajonai yra vieninteliai iš juodųjų, kur fiksuojama teigiama dinamika – infekcija slopsta, visose kitose situacija prastėja.
Skiepijasi aktyviai, bet „juoduoja“
Mokslininkai ir medikai nepaliauja kartoti, kad, norint išvengti užsikrėtimo ir sustabdyti viruso plitimą, reikia ne tik dėvėti kaukes, laikytis atstumo nuo kitų žmonių ir rankų bei kosėjimo, čiaudėjimo higienos, bet ir vakcinuotis.
Ar infekcijos paplitimas minėtose savivaldybėse sutampa su gyventojų imunizacijos lygiu?
„Juodojo“ sąrašo lyderėje Klaipėdoje bent viena doze pasiskiepiję 51,7 proc. (visiškai – 47,1 proc.) gyventojų. Bet tai toli gražu ne prasčiausias rodiklis šalyje – pagal abu skaičius ji yra septinta nuo galo.
Paskutiniame dešimtuke pagal pasiskiepijimo lygį kartu su uostamiesčiu yra penkios iš juodųjų savivaldybių.
Penketuką, skaičiuojant pagal prasčiausius rezultatus, baigiančiuose Plungės ir Skuodo rajonuose pasiskiepiję po 50,9 proc. gyventojų (visiškai – 46,4 proc. ir 46,7 proc., atitinkamai 4-a ir 6-a vietos).
Jei rajone vyrauja žemės ūkis ir yra mažiau gamybos įmonių, kitokio verslo, kurio specifika susijusi su glaudesniais kontaktais, natūralu, kad virusui plisti galimybių tikrai mažiau ir epidemiologinė situacija geresnė.
Šeštoje ir penktoje vietoje (51,2 proc. ir 46,7 proc.) yra Kretingos rajonas. Dešimtuką su 53,9 proc. bent viena doze pasiskiepijusių gyventojų baigia Telšių rajonas, o pagal visiškai pasiskiepijusiųjų dalį (49,6 proc.) jis yra laipteliu žemiau.
Kitose juodose teritorijose situacija kur kas geresnė. Rietave pasiskiepiję 54,7 proc. visų gyventojų (visiškai – 51,5 proc.), šie rodikliai yra atitinkamai 12-as ir 18-as nuo galo.
Palanga pagal vieną dozę gavusių gyventojų dalį (65,1 proc.) yra 17-a, o pagal visiškai paskiepytų (60,7 proc.) – 14-a.
Joniškis, kuriame bent kartą pasiskiepiję 65,5 proc. gyventojų yra laipteliu aukščiau, o pagal visiškai pasiskiepijusiųjų dalį (60,2 proc.) – 17-as.
Alytaus rajono ir Birštono situaciją galima pavadinti paradoksu. Juodai dėl didelės COVID-19 patvirtinančių tyrimų dalies nuspalvintos savivaldybės yra tarp tų, kurių gyventojai skiepijasi aktyviausiai.
Pasiskiepijus 70,8 proc. gyventojų, kurortas yra šeštas tarp visų savivaldybių (o pagal visiškai vakcinuotųjų dalį – 66,1 proc. – penktas).
Alytaus rajono spalva dar labiau disonuoja su vakcinavimosi statistika – ji yra trečias (83,4 proc. ir 73,8 proc.) šalyje.
Statistika suprastėjo per dieną
Geltonų savivaldybių, kur naujų užsikrėtimų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų skaičius neviršija 100 arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas nesiekia 4 proc., yra perpus mažiau nei juodųjų.
Šio sąrašo viršuje esantys rajonai po pirmadienio apsikeitė vietomis: Zarasų pakilo (75,1 atvejo), Molėtų – smuktelėjo (77 atvejai).
Toliau rikiuojasi Šalčininkų (85,9 atvejo), Anykščių (88,4 atvejo) ir Raseinių (98 atvejai) rajonai.
Šalčininkuose laisvalaikio leidimo vietų nėra gausu. Tai lemia, kad ten, nors skiepijimo mastas nedžiugina, epidemiologinė situacija yra geresnė.
Dar pirmadienį tarp geltonųjų buvęs Kelmės rajonas paraudonavo, nes atvejų padaugėjo nuo 84,6 iki 104,7.
Vertinant teigiamų tyrimų dalį per paskutines 7 paras, situacija jose atrodo dar geresnė. Nedidelė dalis tyrimų ligą patvirtina ir kai kuriuose kituose rajonuose.
Zarasų rajone (1,9 proc.) ji nesiekia nė pusės geltonos zonos limito. Anykščių, Elektrėnų ir Molėtų rajonuose šis rodiklis vos viršija pusę limito (2,1 proc.).
Toliau rikiuojasi Šalčininkų (2,3 proc.), Kupiškio (2,6 proc.), Kelmės ir Raseinių (po 2,7 proc.) rajonai.
Visose geltonose savivaldybėse infekcija slopsta, vieninteliame Šalčininkų rajone situacija prastėja.
Vieni – aukštai, kiti – vidury
Šalčininkų rajono situacija ne mažiau paradoksali nei Alytaus rajono ar Birštono.
Nors jis nuolat minimas kaip vangiausiai besiskiepijantis regionas (vakcinuota vos 37,7 proc. gyventojų, visiškai – 33,9 proc.), yra tarp geltonųjų savivaldybių.
Mat čia užregistruojama ne tiek daug naujų atvejų, nedidelės dalies tyrimų rezultatai yra teigiami.
Geltonojo sąrašo lyderis – Zarasų rajonas – pagal skiepijimosi aktyvumą yra 23-ias ir 25-as (63,6 proc. ir 57,7 proc.),
Molėtų rajonas – pagal pasiskiepijusių gyventojų dalį (bent viena doze – 69,9 proc., visiškai – 63,2 proc.) yra aštuntas ir dešimtas.
Ketvirtas pagal abu rodiklius yra Anykščių rajonas (72,9 proc. ir 66,9 proc.). O štai Raseinių rajonas – 33-ias (59,6 proc. ir 54,6 proc.).
Antradienio duomenimis, iš viso Lietuvoje, kuri dabar priklauso raudonajai zonai, bent viena doze paskiepyta 60,1 proc. visų gyventojų. Skaičiuojant tik tuos, kurie gali skiepytis – suaugusiuosius ir paauglius nuo 12 metų, ši dalis sudaro 68,6 proc. Suaugusių bent viena doze jau paskiepyta 70,7 proc.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės komentaras
Vieno tikslaus atsakymo ar priežasties, kodėl viename ar kitame regione, mieste yra vienokia ar kitokia epidemiologinė situacija, nėra. Tai gali priklausyti nuo kelių dedamųjų.
Visų pirma – gyventojų tankumas. Paprastai tariant, aišku, kad ten, kur gyvena daugiau žmonių, kur daugiau kontaktavimo, viruso plitimą suvaldyti sudėtingiau. Juoba jog žinome, kad, išplitus koronaviruso delta atmainai, to kontakto kartais tereikia labai minimalaus, kad virusas būtų perduotas.
Tą ir matome, lygindami minimus Telšių bei Kelmės rajonus. Nors pasiskiepijusių daugiau Telšių rajone, epidemiologinė situacija ten blogesnė nei Kelmėje. Tačiau pažiūrėję, koks gyventojų skaičius tenka tų savivaldybių plotui, Telšių rajone jis žymiai didesnis nei Kelmės rajone.
Kitas svarbus aspektas – regiono, miesto darbo rinkos specifika. Jei rajone vyrauja, pavyzdžiui, žemės ūkis ir yra mažiau gamybos įmonių, kitokio verslo, kurio specifika susijusi su glaudesniais kontaktais, natūralu, kad virusui plisti galimybių tikrai mažiau ir epidemiologinė situacija geresnė. Toks pavyzdys taip pat galėtų būti minimas Kelmės rajonas.
Be to, kitas labai glaudžiai susijęs su darbo rinka aspektas – protrūkiai. Jei nedidelėje savivaldybėje, net ir su dideliu pasiskiepijusių procentu, turime protrūkių didesnėje, pavyzdžiui, gamybos įmonėje, kur, nors ir testuojama, nepavyksta atvejo „pagauti“ laiku, tikėtina, turėsime prastesnę epidemiologinę situaciją.
Dar vienas ne mažiau svarbus aspektas – regiono, miesto specifika, kalbant apie laisvalaikio leidimo erdves. Natūralu, kad jei tų vietų, erdvių yra mažiau, dalis viruso plitimo kelių uždaroma.
Matyt, vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti Šalčininkai, kur laisvalaikio leidimo vietų nėra gausu. Ir tai galima taip pat priskirti vienai iš priežasčių, kas lemia, jog Šalčininkuose, nors skiepijimo mastas nedžiugina, epidemiologinė situacija yra geresnė, lyginant su kitomis savivaldybėmis, kur skiepijimo apimtys didesnės.
Dar viena aplinkybė, lemianti dabartinę epidemiologinę situaciją, yra renginiai ir jų organizatorių požiūris į COVID-19 ligos prevenciją, lankytojų saugumą. Čia taip pat galima kalbėti apie Šalčininkų rajoną. Jame itin didelių masinių renginių, švenčių, stovyklų pastaruoju metu nebuvo. Bet yra kitų regionų, ypač kurortinių, kurie, nors ir skiepijimosi tempu lenkia, turėjo itin aktyvų vasaros renginių sezoną.
Kalbant apie skiepijimąsi, visiškai nereikėtų kreipti dėmesio į tai, kokioje spalvinėje zonoje šiuo metu yra savivaldybė. Tai – tikrai ne tas klausimas, apie kurį šiuo metu reikėtų galvoti. Skiepijimasis yra neginčijamas prioritetas, ši infekcija gali būti suvaldyta skiepais ir tam reikia, kad daugiau žmonių kuo įmanoma greičiau įgytų imunitetą.
Ne susirgimų skaičiuose, ne spalvinėse zonose esmė, kai kalbame apie vakcinaciją. Tiesiog nėra kito kelio, kitaip iš pandemijos neišeisime, jei nesuskubsime skiepytis. Dėl to raginus visus, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių to dar nepadarė, pasiskiepyti.
Na ir, žinoma, esant tokiai epidemiologinei situacijai, kokia ji yra dabar, ypatingai svarbu nepamiršti visų prevencijos priemonių, kurias išmokome. Greta viruso dar turėsime gyventi kurį laiką.
