Apklausa, atlikta jau įsibėgėjus skiepijimui, parodė, kad tikrai skiepytis nuo COVID-19 ruošiasi 41 proc. žmonių, dar 23 proc. greičiausiai skiepytųsi. Po dešimtadalį atsakė, kad tikrai arba greičiausiai nesiskiepys, dar 16 proc. svyruoja.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad jau paskiepyta 4,33 proc. gyventojų.
Vadinasi, reikia „neprarasti“ dar bemaž 60 proc. proc., kurie jau tvirtai nusprendę ar nusiteikę skiepytis, ir įtikinti 16 proc. neapsisprendusiųjų.
Juoba kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pareiškęs, jog norima per pirmąjį šių metų pusmetį paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Ekspertai siūlo nebedelsti su jau vėluojančiu visuomenės informavimu apie vakcinavimą ir aiškią žinią siųsti tiems, kurie dvejoja, kaip elgtis, paliekant ramybėje tuos, kurie yra aiškiai „prieš“.
Kelta per daug panikos?
„Infekcinių ligų plitimas turi unikalią savybę sėti baimę, nerimą ir masinę isteriją, – pernai vasarą išleistoje knygoje „COVID-19: didysis perkrovimas“ rašo Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir vadovas Klausas Schwabas bei ekonomistas Thierry’is Malleret. – Todėl, kaip jau matėme, tuo pačiu tai kelia grėsmę mūsų socialiniams ryšiams ir kolektyviniam gebėjimui suvaldyti krizę.
