Tikrasis šių piešinukų autorius yra amerikietis karikatūrų ir satyrinių komiksų kūrėjas, savaitraščio „Washington Examiner“ bendradarbis, prisistatantis vardu Jimbob. Komiksas iš keturių piešinukų jo paskyroje „Facebook“ pasirodė gruodžio vidury.
Jau po kelių dienų pasirodė ir lietuviška jo versija – su panašiomis žmonių figūromis, tik kitokiu šriftu užrašytu tekstu ir jau iš šešių dalių. Apačioje nurodytas tariamas piešinio šaltinis – virtuali šamanams skirtų daiktų parduotuvė. Piešiniu jau pasidalijo per tūkstantį žmonių, komentatoriai aiškina, kad jame rodoma „tikra tiesa“.
Sausio pabaigoje žmonės ėmė dalintis ir originaliu piešiniu, tik su lietuviškai perrašytomis frazėmis.
Sirgti galima ir po skiepo
Komikse kartojasi tas pats piešinukas – baltai vilkinti moteris skiepija vyrą. Jis neabejotinai skirtas prasidėjusiai vakcinacijai nuo COVID-19 – abiejų žmonių veidus dengia kaukės, moteris dar ir užsimovusi vienkartines pirštines. Greta surašyta, ką komikso herojai tariamai kalbasi.
– Vadinasi, dabar turiu imunitetą? – klausia skiepijamas vyras. – Esu atsparus virusui?
– Dar ne, dar gali užkrėsti kitus, – atsako moteris.
– Tai dar turiu nešioti kaukę?
– Taip, žinoma.
– Tai nešiodamas kaukę, neužkrėsiu kitų?
– Mes to nežinome.
Mokslininkai pripažįsta kol kas nežinantys, ar paskiepyti žmonės nebeplatina viruso – trūksta duomenų pasakyti, ar vakcina apsaugo tik nuo susirgimo, ar ir nuo užkrato perdavimo, taip pat – ar vakcinos apsaugo ir nuo viruso mutacijų. Tačiau per „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinų bandymus buvo užfiksuotas 52 proc. veiksmingumą jau po pirmosios dozės ir 95 proc. – po antrosios. Panašūs buvo ir „Modernos“ vakcinos tyrimų rezultatai. Tik „AstraZeneca“ nurodo maždaug 70 proc. efektyvumą.
Įmanoma, kad net po skiepo žmogus sirgs COVID-19, tad teoriškai jis gali ir užkrėsti. Daugeliui šalių pradėjus vakcinaciją, buvo pranešta apie ne vieną ligos atvejį jau po injekcijos. Nemažai jų buvo užregistruota Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Jų Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės teigimu, taip gali nutikti dėl dviejų priežasčių. Kai kurie medikai skiepijimo metu jau galėjo turėti virusą nosiaryklėje, be to, imunitetas susiformuoja ne iškart.
„Pfizer“/„BioNTech“ nurodė, kad po pirmos injekcijos tik po 12 dienų rizika susirgti sumažėja iki 20 proc. Maksimalus efektyvumas pasiekiamas tik po antros dozės, kuri būti įskiepyta po trijų savaičų. Tik praėjus dar septynioms dienoms lieka rizika užsikrėsti lieka 5 proc. Efektyviam imunitetui įgyti reikalingos dvi iRNR vakcinos dozės.
Kodėl kaukės ir kitos apsaugos priemonės gali būti dar svarbesnės, paaiškino Kembridžo universiteto doktorantė virusologė Ingrida Olendraitė, šiomis dienomis kalbėjusi apie SARS-CoV-2 mutacijas. Anot jos, nustatomos viruso variacijos „limpa“ dar geriau: „Vis išlenda viruso atmainos, kurios potencialiai geriau prisijungia prie mūsų ląstelių, reiškia, geriau užkrečia. Taigi normalu, kad variantai, kuriems pavyksta sėkmingiau mus užkrėsti, sėkmingiau užkrečia. Pasidaliname tais virusais, tada jis dar sėkmingiau užkrečia.“
Nei embriono ląstelių, nei DNR, nei mikroschemų
Toliau komikso herojų dialogas tęsiamas taip:
– Tai bent žinote, ką man leidžiate?
– Uždrausta žinoti, formulė yra konfidenciali ir slapta.
Daugiau oficialios ir patvirtintos informacijos apie vakcinas galima rasti čia. Šioje lietuvių mokslininkų ir medikų sukurtoje duomenų bazėje skelbiama, kad „Pfizer“/„BioNTech“ vakciną sudaro iRNR (informacinė RNR, koduojanti SARS-CoV-2 spyglio baltymą), lipidai (vandenyje netirpios molekulės, kurios užtikrina, kad iRNR nesuirtų prieš patekdama į organizmo ląstelę, šie maži riebalų lašeliai supa iRNR ir yra lyg apsauginė sienelė.
Vakcinoje esama keturių lipidų, įskaitant cholesterolį, keturių druskų (viena jų ー valgomoji, druskos užtikrina, kad vakcinos pH būtų panašus į organizmo pH ir vakcina nepažeistų ląstelių), cukraus (to paties cukraus, kuriuo saldiname arbatą ar kavą, jis apsaugo riebalų lašelius nuo sulipimo ir prisikabinimo prie įpakavimo paviršiaus).
„Pfizer“/„BioNTech“ vakcinoje nėra žmogaus embriono ląstelių, DNR, antibiotikų, kraujo produktų, konservantų, gliuteno, kiaušinio baltymo, kiaulienos produktų ar mikroschemų.
Šios vakcinos informacinį lapelį galima rasti čia, „Modernos“ vakcinos – čia, o „AstraZeneca“ vakcinos – čia.
Svarstoma dėl žalos atlyginimo
Tuomet komikse skiepijamas vyras klausia:
– Gamintojas bus atsakingas, jei kažkas blogo man atsitiks?
– Ne.
Diskusijos, kas atlygins žalą, jei vakcinos sukels stiprų šalutinį poveikį, tebevyksta.
COVID-19 vakcinos gamintojams atstovaujančios advokatės Rūtos Pumputienės siūlymu, Lietuvoje reikėtų išplėsti „žalos be kaltės“ modelį. Kitaip tariant, tiems, kas pasiskiepys nuo COVID-19 ir patirs sunkų ar retą šalutinį poveikį, reikėtų išmokėti kompensacijas. Tiesa, neaišku, kas tai turėtų daryti – valstybė, vakcinos gamintojai ar dar kas nors. Taip ji teigė gruodį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
„Pasitikėjimo didinimo užduočiai įgyvendinti daugelyje šalių kaip viena iš priemonių yra pasirinktas atsakomybės be kaltės, ar dar kitaip vadinamas – „žalos be kaltės“, principo įdiegimas teisinėse sistemose.
Tai – principas, kai pacientai gali greičiau ir paprasčiau, nesikreipdami į teismus, gauti kompensaciją, jei atsirado sunkus nepageidaujamas poveikis dėl vakcinos. Iš asmens tada nereikalaujama įrodyti, kad kita šalis yra kalta“, – tuomet aiškino R.Pumputienė.
Šis modelis Lietuvoje jau taikomas sveikatos paslaugoms, taigi tai nėra naujas. Tiesa, tai nereiškia, kad būtų atsisakoma reikalavimų vakcinų gamintojui ar vakcinos kokybei, jos saugumui.
Pasak advokatės, vienos šalys turi fondus, kur moka valstybė, kitos šalys taiko kitokius finansavimo modelius. „Jeigu valstybė kviečia visuomenę skiepytis, valstybė ir turėtų pagalvoti apie techninius būdus, kaip tą išspręsti“, – kalbėjo ji.
Sveikatos apsaugos ministerija sutiko, kad „žalos be kaltės“ modelį derėtų pritaikyti prie realijų – numatyti kompensacijas tiems, kurie pasiskiepys nuo COVID-19 ir patirs (jei patirs) sunkų ar retą šalutinį vakcinos poveikį. Kas tokiais atvejais turėtų išmokėti kompensacijas, kol kas nežinoma.
Skiepai – geriausias būdas imunitetui kurti
Komiksas baigiamas tokiu dialogu:
– Tai kodėl mes tai darome?
– Neturiu supratimo, aš tik vykdau nurodymus.
Pripažinto medicinos žurnalo „Lancet“ teigimu, koronaviruso plitimui sustabdyti reikia, kad imunitetą turėtų 60-72 proc. visuomenės. Vienas iš būdų tai pasiekti – skiepyti žmones.
Vakcina pristabdo viruso galimybes daugintis, kartu – ir keitimąsi, nes kiekvieno dauginimosi metu gali atsirasti mutacijų, kurios neseniai privertė ne vieną šalį dar labiau griežtinti karantino priemones. Anot I.Olendraitės, šiuo atveju galima pasitelkti gripo viruso pavyzdį – jis mutuoja kur kas greičiau ir labiau. Tačiau, jei visi visuomet pasiskiepytų nuo šios ligos, nors skiepų efektyvumas – gerokai mažesnis, greičiausiai pavyktų pagauti ir pristabdyti mutacijas.
„Vienintelis būdas atsikratyti viruso – skiepai. Tai padarėme su raupais. Jei pasaulis neišleps, gal padarysime ir su kitais virusais“, – pažymėjo mokslininkė.
Švedija, pandemijos pradžioje netaikiusi griežtų ribojimų, siekė sukurti natūralų kolektyvinį imunitetą. Iš pradžių tai veikė – naujų COVID-19 atvejų ir mirčių ten buvo užregistruojama palyginti nedaug. Bet rudenį nauja ligos banga jai smogė taip pat stipriai, kaip daugeliui kitų šalių, ir net labiau nei kaimynėms. Net neįprastos strategijos architektas Švedijos vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis pripažino: „Visuomenėje nematome imuniteto ženklų, kurie rodytų, kad infekcija jau lėtėja”. Anot jo, kolektyvinis imunitetas yra paslaptis ir nežinia, kaip stipriai tuomet galima sumažinti užkrato perdavimą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko teigimu, vakcinos poveikis bus laipsniškas. Pirmasis jos tikslas yra apsaugoti pažeidžiamus žmones, užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms ir mirtims. Ar vakcinos užkirs kelią koronaviruso perdavimui ir taip sumažins infekcijų skaičių, dar neaišku“, – neseniai savo paskyroje „Facebook“ rašė jis.
Anot S.Čaplinsko, tikėtinas scenarijus, kad koronavirusas taps dar vienu endeminiu (būdingu tam tikrai vietovei) virusu, kuris ir toliau išliks tam tikra grėsmė, kuri veiksmingos pasaulinės vakcinacijos programos kontekste taps žemo lygio. Net labai veiksmingos vakcinos egzistavimas negarantuoja infekcinės ligos likvidavimo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
