Pasiklydo vertime
Šią teoriją apie tariamą antigenų žalą neseniai paskelbė viena socialinio tinklo „Facebook“ vartotoja. Įrašą, kuriuo jau spėjo pasidalinti maždaug 200 žmonių, moteris pradeda pareiškimu: „Antikūnų teorija yra apgaulė!“
Pasak jos, antikūnai yra „šalutinis produktas, kuris pats savaime negali kovoti su infekcija ir nėra imuniteto rodiklis“.
Imuninė sistema esą daug sudėtingesnė, ji susideda iš dviejų šakų: humoralinės ir korinės. „Jei vienas yra įjungtas, kitas yra slopinamas, – aiškina moteris. – Taigi kai vakcinos stimuliuoja humoralinę pusę (antikūnus), tai ląstelių pusė yra slopinama. Tačiau būtent ląstelinė pusė reikalinga tikram imunitetui. Vakcinos nuslopina realų imunitetą.“
Įrašo autorė teiginius, kad vakcinos sukuria imunitetą, o šis reiškia antikūnų buvimą, lygina su prielaida, kad ugniagesiai sukelia gaisrus, nes dažnai matomi gaisrų metu.
„Antikūnų buvimas yra infekcijos požymis, kuris rodo, kad vakcinos žmogų užkrečia, o ne imunizuoja“, – teigiama įraše.
Toliau autorė mini amerikiečių imunologą Merrillą W. Chase’ą. Pastraipa apie jį, panašu, ne visai tiksliai išversta iš „Wikipedia“. Jam priskiriamas ląstelių sukelto imuniteto atradimas praėjusio amžiaus 5-ojo dešimtmečio pradžioje.
Įraše teigiama, kad dirbdamas kartu su austrų gydytoju, imunologu, biologu Karlu Landsteineriu, kuris 1930 m. buvo apdovanotas Nobelio medicinos premija, „sugriovė tą plačiai paplitusį principą, atskleidė antrąją imuninės sistemos dalį arba ląstelių sukeltą imunitetą“, o tai esą rodo, kad „visas modelis, pagal kurį dabar gaminamos vakcinos (antigeninė stimuliacija) yra klaidingas“.
Iš tiesų dr. M.Chase’as atrado, kad imunitetui svarbūs ir baltieji kraujo kūneliai, ne vien raudonieji. Jo darbai padėjo pagrindą tolesniems tyrimams, kurie padėjo atrasti B limfocitų, T limfocitų ir kitų tipų baltųjų kraujo kūnelių rolę.
Komentaruose įrašo autorė dar cituoja iš Libano kilusio gydytojo dr. Abdelio Majido Katme prieš dešimtmetį parašytus žodžius apie skiepų žalą. Pasak mediko, antikūnų stimuliavimas nėra lygus imunitetui ir ypač nuolatiniam imunitetui, tai – tik susirgimo ženklas. Nesubrendusią, neišsivysčiusią imuninę sistemą turinčių vaikų skiepijimas tariamai „visam laikui sutrikdo jos vystymąsi“.
Būdamas Britų islamo medicinos asociacijos vadovu, A.M.Katme yra raginęs musulmonus nesiskiepyti, nes vakcinose esą daug haram – jiems draudžiamų – komponentų. Kaip ir tariamai hinduistams, žydams bei vegetarams.
Skiepai nuo COVID-19 nesusargdina
Antikūnai (Ak) arba imunoglobulinai (Ig) yra gyvūnų ir žmogaus sudėtiniai baltymai glikoproteinai, sintetinami organizme, kai į jį ne pro virškinamąjį traktą patenka antigenų. Jie padeda sunaikinti virusą arba bakteriją.
Šis procesas yra viena iš imuninio atsako grandžių, kai infekcijos ar imunizacijos metu, dalyvaujant antigeną pateikiančioms ląstelėms ir T limfocitams, stimuliuojami B limfocitai. Iš šių vystosi plazmos ląstelės, gaminančios antigenams specifinius antikūnus, ir atminties B ląstelės, kurios, kitą kartą atpažinusios tą patį užkratą, transformuojasi į plazmos ląsteles.
Į kūną patekus ligos sukėlėjui, antikūnai prisitvirtina prie jo paviršiuje esančių svetimų medžiagų – antigenų. Ši imuninė reakcija padaro užkratą nekenksmingą.
Kiekvienas virusas ir bakterija sukelia unikalų imuninės sistemos atsaką, veikdami tam tikras kraujo, kaulų čiulpų ir viso organizmo ląsteles (minėtus T limfocitus, B limfocitus).
Paprastai tariant, vakcina sukelia imuninę reakciją ir skatina organizmą „prisiminti“ ligą, jos nesukeldama, rašoma Europos skiepijimo informacijos portale.
Daugelio vakcinų sudėtyje yra labai susilpnintos arba nukenksmintos formos ligą paprastai sukeliančio viruso ar bakterijos arba mažos to viruso ar bakterijos dalies. Ši dalis vadinama antigenu.
Vakcina paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Taip aktyvuojamos imuninės sistemos ląstelės, kurios sunaikina užkratą ir pagamina antikūnus.
Vėliau, jei žmogus susiduria su tikru infekciniu virusu ar bakterija, imuninė sistema juos prisimins. Tuomet ji ims greitai gaminti reikiamus antikūnus ir aktyvinti reikiamas imuninės sistemos ląsteles, kad nukenksmintų virusą ar bakteriją ir apsaugotų žmogų nuo ligos.
Imunitetas paprastai susidaro keleriems metams, o kartais – visam gyvenimui. Trukmė priklauso nuo ligos ir vakcinos.
Lietuvoje naudojamos vakcinos nuo COVID-19 šia liga nesusargdina, nes jose nėra gyvo ir aktyvaus koronaviruso. Yra keli vakcinų nuo COVID-19 tipai, visi moko imuninę sistemą atpažinti ir atremti ligos sukėlėją. Kartais po injekcijos gali pasireikšti tam tikri simptomai, pavyzdžiui, karščiavimas. Jie rodo, kad organizmas ne serga, o kuria apsaugą nuo viruso.
Antikūnai padeda imunitetui
Imunitetas yra organų ir audinių sistema, kuri saugo nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų. Jis būna dvejopas. Dėl įgimto arba genetinio imuniteto žmogus neužsikrečia gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjais. Įgytas imunitetas yra specifinis – jautrus kitų infekcinių ligų sukėlėjams. Jis įgyjamas natūraliu arba dirbtiniu būdu – persirgus tam tikra infekcine liga arba pasiskiepijus.
Pagal funkciją sąlyginai skiriamos dvi imuniteto formos: humoralinis ir ląstelinis. Nors jų atsakas į ligos sukėlėją iš dalies persidengia, pavyzdžiui, abu priklauso nuo limfocitų veikimo, esama ir svarbių skirtumų.
„Humoralinis“ (nuo lotynų kalbos žodžio humor – skystis) yra susijęs su organizmo skysčiais (krauju, limfa, tarpląsteliniu skysčiu). Už šį mechanizmą atsakingi daugiausia B limfocitai. Mat humoralinį imunitetą sukelia antikūnai, kai kūnas pajaučia svetimą medžiagą ar organizmą, pavyzdžiui, bakteriją, – antigeną – ir jį neutralizuoja, sunaikina arba tarytum praryja.
Ląstelinį imunitetą lemia imuniniame atsake dalyvaujančios ląstelės, iš jų svarbiausios – makrofagai ir T limfocitai. Antigenams atsiradus ant ląstelės paviršiaus, pagalbinės T ląstelės išskiria citokinus, kurie padeda aktyvuotoms T ląstelėms prisijungti prie užkrėstų ląstelių MHC (audinių suderinamumo komplekso)-antigeno komplekso ir pakeisti T ląstelę į citotoksinę T ląstelę. Užkrėstos ląstelės membrana suyra (įvyksta procesas, vadinamas lize).
Vieno tipo imunitetas kito neužgožia. Organizmą užpuolus ligos sukėlėjui, pirmasis imuniteto atsakas remiasi abiem komponentais – ir ląsteliniu, ir humoraliniu.
Antikūnai padeda imunitetui trimis būdais. Kad patektų į ląstelę, virusai ir bakterijos prisijungia prie specifinių molekulių. Prie patogeno prisijungę antikūnai gali nuo to apsaugoti, jį neužtralizuodami (tai ypač svarbu virusų atveju – virusui nepatekus į ląstelę, žmogus nesusirgs).
Tai kartu neleidžia bakterijų toksinams patekti į ląstelę. Antikūnai apsaugo nuo bakterijų, kurios dauginasi ne ląstelėje, jas apgaubdami arba aktyvuodami tam tikrus proteinus, kurie prisijungia prie antigeno paviršiaus ir jį „praryja“.
Čia pateikta trumpa istorija, kaip buvo atrasti ir tyrinėjami antikūnai.
Patikimi šaltiniai
Informacinę erdvę stebinčių institucijų atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Statistikos departamentas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
