Komentuodama NSGK tyrimą prezidentė pabrėžė, kad jo išvados teisine prasme bus bereikšmės, tačiau viešojoje erdvėje sukeliamas triukšmas padeda savo interesų žiūrintiems politiniams veikėjams.
„Labiausiai bus naudinga įtariamųjų gynybai ir dabartiniams valdantiesiems, nes galima dešimties metų senumo informaciją volioti įvairiais atspalviais ir būdais, tad manyčiau, kad šie du interesantai labiausiai ir laimi“, – interviu naujienų portalui delfi.lt sakė šalies vadovė.
Ji tikino, kad bet kokiu atveju Seimo komiteto atliekamas tyrimas dėl verslo įtakos politikams teisinių pasekmių neturės, o bus tik politinis dešimtmečio senumo įvykių vertinimas.
„Ir dar kitas akcentas – viskas, ką dabar turi komitetas, yra ta medžiaga jau panaudota teisėsaugai ir teisėsaugos rankose tirta, daryti tyrimai, kad bylos pasiektų teismą. Kad būtų suprantama, galima pasakyti, kad dabar vyksta politinis informacijos atrajojimas, tai yra antrinis panaudojimas, ir tai dar kartą įrodo, kad šis tyrimas jokių teisinių pasekmių neturės, išskyrus politinius skandalus, politinius burbulus ir bus panaudotas gynybai“, – teigė D.Grybauskaitė.
Taip pat ji piktinosi, kad Seimo komiteto tyrimas yra selektyvus, nes jis neaprėpia dabartinių valdančiųjų santykių su verslu.
„Bet apie dabartinę situaciją, kai matome verslą, dalyvaujantį tiesiogiai politikoje dabar Seime, kai matome žemgrobystės elementus, žemių koncentraciją, tiesioginį susiliejimą dabar „Agroverslo“ su politika, šitas dabar yra visiškai ignoruojama. Mes matome selektyvų tyrimą. Ir tai turime visi suprasti“, – sakė ji.
Kritiškas prezidentės požiūris galiausiai paveikė ir „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį. Ilgą laiką nuosaikiai kalbėjęs apie santykius su D.Grybauskaite šią savaitę jis pareiškė, kad neketina bendrauti su šalies vadove iki jos kadencijos pabaigos.
R.Karbauskis tikino, kad iki šiol abejoja, ar dėl paviešintų privačių laiškų Eligijui Masiuliui prezidentei neturėtų būti organizuojama apkalta. „Rolando Pakso byla nelabai kuo skiriasi, o gal net menkesnė“, – aiškino Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis.
A.Butkevičius: „Matau, kad čia vyksta tam tikra politika“
NSGK narys Algirdas Butkevičius pripažino, kad retai dalyvauja komiteto posėdžiuose, kai kalbama apie VSD ir kitų institucijų pateiktą medžiagą. Jis užėmė premjero postą 2012-2016 metais - laikotarpiu, kurio įvykiai aptariami tyrime, tad jo dalyvavimas gali būti suprastas kaip interesų konfliktas.
„Mano asmens tuose nagrinėjamuose atvejuose nėra. Labiau nusišalinti galbūt turėtų Virgilijus Alekna. Bet kadangi pirmininkas taip pasakė, tai aš gražiai atsistojau ir sakau: atleiskit, jei jūs tik norit, tai aš galiu palikt komiteto posėdį, išeit“, – pasakojo A.Butkevičius, pabrėždamas, kad pats nėra susaistytas jokiais ryšiais su korupcijos tinklą mezgusiais asmenimis.
„Pirma, jei būnant ministru ar premjeru buvo aiškiai reglamentuota tvarka, kaip elgtis su ta mums duota slapta informacija, tai mes ją gaudavom, pasirašydavom ir kas liesdavo ministrus, viceministrus, pasikviesdavom, išsiaiškindavom, bet medžiagos negalėjom rodyti“, – kalbėdamas apie priekaištus, kad informacija buvo žinoma valstybės vadovams, tačiau jie nesiėmė priemonių, sakė buvęs ministras pirmininkas.
A.Butkevičius pabrėžė, kad viešai skelbiami dozuotai pateikiamos medžiagos faktai galėjo užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
„Matau, kad čia vyksta tam tikra politika. Kas gali paneigti, kad prieš artėjančius rinkimus čia nėra noras parodyti, kad visos partijos susikompromitavę, o naujai atėjusi partija yra skaidri ir elgiasi kažkaip tvarkingiau, atsakingiau?“ – retoriškai klausė jis.
Buvęs ministras pirmininkas įspėjo, kad dėl tokio politizuojamo proceso ir skuboto informacijos paviešinimo Lietuva gali sulaukti nemalonumų Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT).
„Gali kreiptis tam tikri asmenys, gal net tam tikros bendrovės“, – svarstė jis. „Informacija surenkama, turi konfidencialumo antspaudą. Kai kada ji pateikiama informatorių ir buvo tokių atvejų, kad neatitiko tikrovės. Teko kalbėti su tų institucijų vadovais ir paskui ta medžiaga panaikinta, pripažinta, kad gauta informacija nebuvo teisinga“, – pasakojo buvęs socialdemokratų lyderis.
Paklaustas, ar ketina prisidėti prie tyrimo išvadų rašymo A.Butkevičius žadėjo elgtis demokratiškai.
„Jei pirmininkas pasakys, kad neturėčiau prisidėti prie išvadų rašymo, tai neprisidėsiu. Jei pasakys, kad reikia, tai prisidėsiu. Man labai keistas tas tyrimas, kuris vyksta komitete. Kai kurie politikai apklausiami viešai, o kai kurie asmenys pakviečiami ir apklausiami uždarai. O kai kurie išvis nekviečiami“, – kalbėjo Seimo narys.
A.Butkevičius pritarė prezidentės pastabai, kad reiktų būti teisingiems visiems ir tirti žemės grobstymo bei žemės ūkio verslo pažeidimus, kurių šešėlis krinta ant R.Karbauskio vadovaujamo „Agrokoncerno“.
„Kiek žinau, kitą trečiadienį šis klausimas gali būti iškeltas“, – svarstė buvęs ministras pirmininkas, NSGK narys.
R.Juknevičienė: „Tokio beprecedentinio kišimosi į tyrimą aš neatsimenu“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sutiko su prezidentės pastabomis dėl tyrimo politizavimo. Jos teigimu, spaudimas juntamas ne tiek pačiame komitete, kiek jo išorėje.
„Jeigu laikytume Ramūną Karbauskį išore“, – pastebėjo ji. „Tokio beprecedentinio kišimosi į tyrimą, bandymo jį politizuoti, veikti žmonių nuomonę, aš neatsimenu, nors daugybę metų Seime ir dalyvavau ne viename tyrime. Kad valdančiosios partijos lyderis taip akivaizdžiai darytų spaudimą, blefuotų. Mes žinome, kas yra tyrime, o jis kalba visiškas nesąmones, net ne į tą pusę“, – stebėjosi R.Juknevičienė.
Paklausta, ar komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pasiduoda R.Karbauskio įtakai, R.Juknevičienė buvo atsargi.
„Jis demonstruoja santūrumą. Bet R.Karbauskio tipo isteriją pademonstravo Dainius Gaižauskas. Man net kilo įtarimų ir aš tai pasakiau komitete, kad gal norima blokuoti ir pratęsti tą chaosą, kuris dabar nėra suvaldytas ir naudingas R.Karbauskiui“, – kalbėjo Seimo narė.
Ji pastebėjo, kad R.Karbauskis nuolat užima gynybinę poziciją, kai tik reikalai pakrypsta į Kremliaus klausimo pusę.
„Klausiu savęs, kodėl jis taip elgiasi? Matydama, kaip jis bandė ginti ir iš dalis apgynė Mindaugą Bastį, žinodama jo praeitį, kad jis dalyvavo praktiškai visuose Rusijai naudinguose projektuose nuo pat narystės NATO, matydama, kaip bandomas ginti Artūras Skardžius. Visur čia yra Kremliaus kampas. „MG Baltic“ tik viena mūsų tyrimo dalis ir dabar ji svarbiausia, nes išviešinta, o ir pats koncernas įsijungė per vieną laikraštį veikti, bandydamas politizuoti savo bylą. Bet yra kitos dalys: „Nukem“, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, „Rosatom“. Didžiuliai Kremliaus interesai“, – apie „valstiečių“ lyderio motyvus svarstė R.Juknevičienė.
„Tiek daug veikėjų, tiek daug faktorių iš visų pusių, tiek daug noro komentuoti“, – apie chaosą NSGK tyrimo procese kalbėjo politikė.
„Akivaizdu tik, kad Ramūnas Karbauskis bando gauti sau didžiulius dividendus, kasdien būdamas viešumoje. Kad ir kokią nesąmonę pasako, kokį blefą, bet žiniasklaida jį cituoja, straipsniai yra. Tai, žiūrint paprasčiau, yra tiesiog noras būti dėmesio centre, būti svarbiam. Gal įtaką daro ir vidinės problemos partijoje ir frakcijoje“, – svarstė konservatorė.
Ji pabrėžė, kad „Agrokoncerno“ įtakos, situacijos žemės ūkyje ši komisija jau tikrai nespės ištirti. Tam bus reikalingi tolesni tyrimai.
„Dabar koncernai nebe valdo politikus, o patys užvaldė Seimą. Ir ne šiaip koncernai, o tokie koncernai, kurie turi ryšį su Putino aplinka“, – kalbėjo R.Juknevičienė, kuri pažymėjo, kad atskiro tyrimo reikalauja ir „Rostselmash“ išskirtinis teisių suteikimas R.Karbauskio verslui, įvykęs po sužlugdyto VAE projekto.
„Dabar išsiplėsti į naujus tyrimus reikštų vėl tęsti tą gumą, kurią mūsų komitetas jau ir taip tęsia eidamas į praeitį. O tuo metu visiškai nėra šių dienų kontrolės, kuri mums priklauso. Kita vertus, komitete dauguma yra tokia, kokia yra. Klausimas dėl žemės ūkio verslo bus keliamas, bet matysime, koks bus sprendimas“, – teigė ji.
R.Juknevičienė teigė jau prisidėjusi prie išvadų rašymo, pateikusi pastabas V.Bakui, nepaisant skeptiškumo tyrimo atžvilgiu.
„Taip. Tyrimas iš dalies tikrai selektyvus“, – prezidentės pastaboms pritarė konservatorė, pabrėždama, kad yra reikšmingų klausimų ir Valstybės saugumo departamento atskleistų faktų, kurių kai kurie komisijos nariai akivaizdžiai kratosi.
M.Mackevič apie prezidentės kritiką: „Ji nebūna mūsų posėdžiuose“
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Seime, NSGK narys Michal Mackevič nenoriai komentavo prezidentės pastabas tyrimo eigai ir jo prasmingumui.
„Žinote, mes komitete susitarėme, kad nekomentuosime prezidentės kritikos“, – sakė Seimo narys, ragindamas palaukti tyrimo išvadų.
Jis pripažino, kad informacijos komitetas gauna labai daug ir tiek pirmininkui V.Bakui, tiek komiteto nariams tenka rimta atsakomybė.
„Yra visokių nuomonių, interesų. „Valstiečiai“ su konservatoriais žiūri vieni vienaip, kiti kitaip. Ne visada galima vienbalsiai balsuoti. Man atrodo, kad čia normalu“, – sakė M.Mackevič.
„Naudinga turi būti visuomenei“, – kalbėdamas apie tyrimo prasmę ir vertę sakė politikas. „Reikia pažiūrėti, kas buvo, o paskui pažiūrėti, kas dabar yra. Viskas turi būti žingsnis po žingsnio, reikia apsišvarint“, – dėstė Seimo narys.
Jo teigimu, prezidentė turi savo nuomonę, tačiau nebūtinai gerai išmano, kas darosi komitete.
„Prezidentė turi teisę į savo nuomonę. Jei yra tokia nuomonė, tai ji taip pasakė, bet ji nesėdi posėdžiuose, nemato, kad kalbam apie viską. Aš suprantu, kad prezidentei gali taip atrodyti, bet ir tarnybos turi atsakyti, ar visa informacija, ar selektyviai pateikiama. Ji nebūna mūsų posėdžiuose“, – kalbėjo politikas.
D.Gaižauskas: „Prezidentės pasisakymas gali turėti įtakos priimant sprendimus“
„Valstiečių“ atstovas NSGK Dainius Gaižauskas taip pat nenorėjo daugžodžiauti, kalbėdamas apie prezidentės kritiką. Jo teigimu, šalies vadovė turėtų sulaukti komisijos išvadų ir tada imtis vertinimo.
„Prezidentės pasisakymus nelabai etiška komentuoti, tad ir aš nekomentuosiu“, – sakė Seimo narys.
„Pasakyčiau savo nuomonę tik, kad toks komentaras netinkamas, nedera taip daryti“, – galiausiai prezidentės kritiką įvertino LVŽS atstovas parlamente. „Jos pasisakymas gali turėti įtakos priimant sprendimus“, – pažymėjo jis.
Paklaustas apie R.Juknevičienės kritiką ir jo elgesio komitete apibendrinimą terminu „isteriškas“, D.Gaižauskas stebėjosi tokia konservatorės retorika.
„R.Juknevičienės, A.Anušausko pasisakymai vienoki ar kitokie. Aš juos traktuoju, kaip bandymą gelbėti, pasėti kažkokią klaidingą informaciją“, – sakė jis. Seimo narys pabrėžė, kad jis nėra prieš papildomos informacijos tyrimą komitete, tačiau nenorėjo, kad prie jų būtų prijungtos papildomos dvylika pažymų.
„Tikrai nesu prieš. Aš net pasakyčiau, kad esu už tas dvylika pažymų, bet po mėnesio, po dviejų, maksimum – po trijų“, – kalbėdamas apie galimą tyrimo tąsą sakė D.Gaižauskas.
„Reikia baigti vieną tyrimą ir tada kabintis į kitą. Panikos sukėlimas nėra gerai“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie žemės ūkio verslo įtaką politiniams sprendimams, D.Gaižauskas sakė atsiribojąs nuo konkrečių temų, tačiau pritariantis bet kokiam tyrimui, kuriam yra faktinis pagrindas.
„Esu visų tyrimų šalininkas“, – sakė jis. „Savo komitete, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, nagrinėti žemės ūkio klausimus... Žinote, jei su nacionalinio saugumo aspektais būtų susiję, tai be abejo“, – kalbėjo Seimo narys.
„Bet jei ūkio klausimus tirs nacionalinio saugumo komitetas, o kaimo komitetas tirs nacionalinio saugumo klausimus, tai čia būtų nesąmonė. Kiekvienas turi dirbti savo darbą“, – pažymėjo D.Gaižauskas.
