Redakcija nepalaiko ir neskatina skleidžiamų idėjų, tačiau mano, kad būtina žinoti apie jų egzistavimą ir tokią žmonių grupę šalia mūsų.
Pašnekovo kalba redaguota minimaliai.
„Skinų pas mus eitynėse eina dešimt žmonių“
„Dauguma laiko, kad eitynėse eina skinai. Skinų pas mus eitynėse eina dešimt žmonių. Eitynėse eina žmonės, kurie yra Lietuvos patriotai, nacionalistai.
Mes bandėm seniau gaudyti žmones, kurie nori prisijungti prie judėjimo.
Bet dauguma žmonių tokių, kad ateini pašnekėti dėl kažkokių bendrų idėjų, dėl ko, koks yra tikslas, ir kažką veikti, dauguma išklausydavo ir:„Dieve tu mano! Ne, gal čia kažkaip nelabai... “
„Kurie kovoja už idėją, Hitlerio duotą“
„Pas skinhedus yra taip. Pasakysiu skaičiais. 80 procentų yra nacionalistai. Tai yra visiški nacionalistai. Kiti 2 procentai neskaito savęs nacionalistais, bet jie prie skinų. Visi kiti yra fašistai. Tai yra, kurie už Adolfą Hitlerį, už visą idėją Adolfo Hitlerio.
Kurie laiko save fašistais, kurie kovoja už idėją, Hitlerio duotą. Tai tie būtent juda gatvėse. Būtent nusikaltimuose. Tie dalyvauja. Tie, kurie laiko save nacionalistais, – jie beveik niekada nesusiduria su policija. Mes jais nelabai pasitikim.
Nu, draugai draugais, bet eiti ant reikalo kažkokio, kažką mušti, kažką užpulti ar kažką pagauti, tai čia jau su jais nėra prasmės.
Veikia ir bendrauja realiai tik fašistai. Tik tas procentas. Jie daro viską. Penki žmonės kaip trisdešimt žmonių veikia realiai.
Tie, kurie yra tik nacionalistai, jie yra senesni skinai. Dauguma jau atsisakę fašizmo. Gatvinių dalykų atsisakę. Būna tik koncertuose realiai, eitynėse ir per šventes pagrindines valstybės. Jiems visa tai yra per rimta. Jie save laiko paprastais naciais.“
„Pas mus kiekvienas žmogus turi būti 12 klasių pabaigęs“
„Apiplėšimas tai yra nenormalu. Kiekvienas pas mus žmogus turi būti realiai 12 klasių pabaigęs. Turi dirbti ir uždirbti pinigus. Nešti pelną šaliai, mokėti mokesčius.
Tas dalykas labai akcentuojamas, kai priimi žmogų. Ar jis normalus, ar nenormalus. Jeigu mokykloj – gerai. Bet jeigu jis nedirbantis, smirdantis atėjo, nepraustas, durnas visiškai, nesuprantantis, nemokantis kalbų... Tada automatiškai atkrenta. Jeigu sužinom, kad buvo teistas dėl vagysčių ar kažko tokio, – viso gero.
Per Lietuvą 30–35 būtų galima mūsų dabar surinkti. Čia būtų tiek Klaipėda, tiek Šiauliai, tiek Vilnius. Kaune gal irgi vienas antras... Bet čia jau eitų tie žmonės, kurie turi šeimas. Prieš 10 metų būtume galėję 150 surinkti.
„Visų pirma, kad būtų balti žmonės“
„Kas negerbia lietuvių kalbos, lietuvių kultūros, lietuvių tautos, tai yra viskas š... Tai yra viskas, kas kenkia šaliai, viskas, kas blogina.
Su lenkais problema nėra tokia didelė. Lenkai palyginti su rusais yra šventuoliai.
Yra tokių ir arabų, kurie atvažiavę čia pasidaro savo verslą, pasidaro savo gyvenimą normalų. Bet vis tiek mes jį pultume. Dėl to, kad jis netinka prie rasės mūsų šalies. Mes jį pultume galbūt ne taip žiauriai. Bet vis tiek jis būtų gavęs pliuchą... Ar ką nors. Bet jis vis tiek nėra mūsų žmogus. Mes jį pultume dėl to, kad taip reikia.
Dėl to, kad taip yra užprogramuota, dėl to, kad taip turi būti. Mūsų įsitikinimais jisai negali būti čia bet kokiu atveju, nors jis ir dirba, ir kažką tai daro.“
„Mūsų tikslas yra visų pirma rasiški dalykai. Kad būtų balti žmonės. Čia pagrindinis realiai dalykas. Toliau jau pagal tautą. Rusas mokėdamas lietuviškai kalbėti, gerbiantis savo šalį – Lietuvą nebus sumuštas realiai.“
Kartais būdavo atvejų, kai žmonės už nieką būdavo sumušami. Aš prisipažinsiu. Bet čia būdavo vienetai.
Mūsų tikslų neįmanoma pasiekti. Bent ne su ožiais chebroje. Ir ne su taip gerai dirbančiais pareigūnais. Ir ne su tokiu kiekiu žmonių.
„Šiais laikais prie skinų žmonės bijo jungtis“
Skinavimas vyksta nuo 17 metų. Pats gazas būna nuo 17 iki 22. Bet šiais laikais prie skinų žmonės bijo jungtis. Žmonės tiesiog nenori ateiti, žmonės nežino, kaip visa tai yra.
Pagrindinis dalykas yra veiksmas. Kiekvienoj grupuotėj taip yra, bet mentai to nesupranta. Jie galvoja, kad veikia visi. Na, dabar jie jau supranta. Palaipsniui suprato.
Vėliau visa tai mane už... Muštynės su buduliais yra be tikslo. Tai yra mušt marozą, rusą ar kažką šiaip dėl to, kad jis šneka rusiškai, tai kas iš to? Tai jeigu aš kokį krasnūchos budulį sumušiu, tai iš to tolko nebus. Jokios prasmės.“
„Tada supras žmonės, kad čia yra baisu važiuoti“
„Vėliau nustatėm tvarką, kad reikia mušti būtent užsieniečius. Ne čia gyvenančius, bet užsieniečius. Atvažiuojančius iš kitų šalių.
Tada kils rezonansas. Tada supras žmonės, kad čia yra baisu važiuoti. Tada bijos ir gyvenantys čia. Ir bus tikslas. Tada apie tave parašys spauda.
Palaipsniui pradėjo vystytis nuomonė, kad reikia keisti aprangą apskritai visą. Keisti visą struktūrą. Nesirengti bomberiais, kerzais. Palaipsniui atsirado kiti žmonės.
Per užpuolimą visąlaik yra šūkis duotas. Kad auka žinotų, už ką ji gauna. Ir dėl ko viskas yra.“
„Tabore buvo 15 užpuolimų vien per metus“
„Naujiems skinams buvo liepta eiti į gatves ir kabinėtis prie narkomanų. Buvo važiavimai į taborą. Buvo tabore užpuolimai tiesiog su kaukėm. Einančių į taborą ar prie žiedo laukdavo.
Jie padarė 15 užpuolimų ir tada prisijungė. Šiais laikais to jau nėra.
Mes pakeitėme visą įvaizdį. Mes nesirengiam bomberiais. Prasidėjo rengimasis, kad nepažintų. Bet dirbam su šūkiais.
Seniau būdavo muštynės gatvėje. Nueini, su buduliais pradedi kapotis. Tai jie mato – apsirengę skinai, su kerzais. Nereikia ir sakyti – patys supranta.“
Pastaba: redakcijai nepavyko gauti jokios patvirtinančios informacijos apie šiuos užpuolimus. Apie juos nieko nežinojo nei kalbinti taboro gyventojai, nei policijos pareigūnai, nei kitos teisėsaugos struktūros.
„Taikiniai yra dauguma konkrečių žmonių. Jų adresai susekami“
„Pameni Raulį? Transvestitą tokį? Jis išvažiavo iš Vilniaus. Nes jį buvo kažkas užpuolę. Tikslas pasiektas.
Tikslai yra visąlaik užrašyti. Dauguma konkrečių žmonių. Adresai susekami. Nuvažiuoji, pažiūri, kažkas kažkur eina. Įdomiau būna porelė. Tai tada galima duoti per galvą ir tai, ir tam.
Ar nėra stabdžio moterį mušti? Tokios tai pernelyg ne.“
Kai pradėjo kratyti departamentas, nu, saugumas, kriminalinis biuras, viena byla buvo, antra, trečia ir tada pradėjo eiti per visus. Tada dauguma išsigando.
Nė kiek nesigailiu to, ką aš padariau. Ir nesigailėsiu niekad gyvenime.“
„Telefonais stengiamės nešnekėti išvis“
„Padedam telefonus, stengiamės prie jų nekalbėti daug. Bet ką jiems reikia – jie žino. Tai, ką reikia, tą jie supranta. Telefonais stengiamės nešnekėti išvis. Nu aišku, kai ant reikalo eini, tai irgi be telefono eini. Tai čia logiška.
Būdavo seniau tokie dalykai, kad susitinki kažkur stoty ar ką. Einam specialiai, kai traukiniai išvažiuoja. Kol traukinys stovi – įlipam į jį. Vieni į vieną vagoną, kiti – į kitą. Tada vagonais apsimaišom per visą traukinį. Praeinam – vieni iš vienos pusės, kiti – iš kitos. Vieni išeina į vieną pusę, kiti – į kitą. Mes esam iš anksto susitarę, kad susitiksim konkrečioj vietoj.
Matėm, kad seka. Ir jie visiškai nesuprato, kur mes išėjom. Mes po vieną išėjom iš traukinių, kai traukinys jau nuvažiuodavo beveik. Ir nuėjom į konkrečią vietą. Ten jau apkalbėjom viską normaliai.“
