Sostinės Didlaukio gatvės vieno namo gyventoja Laima rytą įstrigo lifte. Iš lifto paskambinus avarine linija, dispečerė atsakė, kad bendrovė namo nebeaptarnauja ir padėjo ragelį.
„Jaučiausi palikta likimo valiai, tik vėliau pavyko į pagalbą prisišaukti kaimyną“, – guodėsi senyvo amžiaus moteris.
Kaimynui susisiekus pagalbos numeriu 112, pagalbos buvo prisišaukta. Užstrigusiame lifte namo gyventoja praleido bene 2 valandas, nors avarinė tarnyba turi atvykti per valandą.
„Namus administruojanti bendrovė „Verkių ūkis“ su mumis neatsiskaito, o veltui paslaugų mes neteikiame“, – „15min” paaiškino bendrovės „Schindler liftai“, vienos iš įmonių, sostinėje prižiūrinčių namų liftus, serviso vadovas Arūnas Rudys.
Bendrovė „Verkių ūkį“ dėl neatsiskaitymų yra apskundusi teismui. Tačiau namų administratorė tikina skolą jau likvidavusi.
„Sąskaitos sumokėtos, nežinau, kas čia darosi“, – rankomis skėsčiojo neprisistačiusi „Verkių ūkio“ direktoriaus padėjėja.
Baltupiuose ir Jeruzalėje „Verkių ūkis“, negalutiniais duomenimis, administruoja apie 40 namų.
Už liftų avarinės iškvietimą daugiabučių gyventojai atsiskaito mokėdami lifto eksploatacijos mokesčius. Šiuos mokesčius renka ir liftininkams perduoda namus administruojanti bendrovė. Namus administruojančios bendrovės „City Service“ Gyvenamųjų namų skyriaus vadovas Darius Zabarskas sakė, kad šiemet apie 20 proc. buvo padidintas lifto eksploatacijos mokestis, nes liftininkai kainų seniai nekėlė.
„Jei administratorius vėluoja atsiskaityti, natūralu, kad paslaugos gali būti nebeteikiamos. Kol neatsitiks nelaimė, tol niekas tikriausiai ir nepasikeis“, – sakė Vilniaus daugiabučių namų bendrijų asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis.
Lifte užstrigę gyventojai, nesulaukę atvykstančios avarinės tarnybos ar sunegalavę, gali kviesti ugniagesius gelbėtojus. „Tokių iškvietimų nėra daug, bet pasitaiko. Jei kyla pavojus žmonių sveikatai, ugniagesiai turi teisę laužtis į liftą“, – sakė ugniagesių atstovas Vladas Rakštelis. Gelbėtojų padarytus nuostolius tektų atlyginti namo gyventojams.
Pasak pašnekovo, daugelis senų liftų jau turėtų buti neeksploatuojami, jie yra avarinės būklės, o avarinio ryšio su dispečerine taip pat daug kur nebėra.
„Tai didelė miesto bėda. Liftų administratoriai gauna nemažus eksploatacijos mokesčius, bet saugumo neužtikrina“, – aiškino J.Antanaitis.
Liftininkai neneigia, kad technika pasenusi. „Technika sena, galbūt kai kur ir sugenda tas ryšys, bet tokių liftų tikrai mažai“, – garantavo „Schindler liftai“ serviso vadovas A.Rudys.
Finansinė nauda
Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, senų liftų profilaktinė patikra vykdoma kas mėnesį. Liftus prižiūrinčių įmonių darbą kasmet patikrina ir valstybės specialistai.
„Liftai yra nuolat prižiūrimi ir remontuojami, kartą metuose patikrinamos ir avarinio stabdymo sistemos – vadinamosios „gaudyklės“, – aiškino A.Rudys.
Už lifto remontą moka patys gyventojai, tai neįeina į eksploatacijos mokestį. Ant liftus prižiūrinčių bendrovių šešėlį metą daugiabučių atstovai. Esą liftininkams ekonomiškai naudinga eksploatuoti netvarkingus liftus.
„Jiems nuo liftų skaičiaus kapsi eksploatacijos mokesčiai, todėl ir apverktinos būklės liftai toliau dirba. Tokia sistema gali privesti prie katastrofos“, – aiškino J.Antanaitis.
Pasak jo, daugelyje senų daugiabučių liftus reikėtų pakeisti naujais, tačiau tam reikia didelių lėšų ir ne visi namo gyventojai sutinka juos keisti. „Liftas yra bendra nuosavybė, priklausanti visiems namo gyventojams pagal būsto plotą. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių Europoje, kur pirmųjų aukštų gyventojai nemoka lifto eksploatavimo mokesčio“, – tikino J.Antanaitis.
Gyventojų atstovą neramina ir tai, kad sostinėje veikia tik 2 liftus prižiūrinčios bendrovės ir konkurencijos, kuri įtakotų kainas bei liftų priežiūros kokybę, nėra.
