Vasario pradžioje apie 1 000 asmenų ar šeimų, nuomojančių būstą socialinio ar savivaldybės būsto nuomos sąlygomis, gavo raginimą padengti susidariusią nuomos skolą arba jos dalį ir atvykti sudaryti likusios skolos dalies grąžinimo grafiko. Gyventojai skatinami iki šio mėnesio pabaigos atkreipti dėmesį į jiems siųstus priminimus ir imtis veiksmų.
Kauno miesto savivaldybės specialistai tęsia miestui priklausančio nekilnojamojo turto apžiūras ir kartu su būstą administruojančios bendrovės „Kauno būtų ūkis“ darbuotojais jau aplankė per 300 butų. Paaiškėjo, kad daugiau kaip dešimtadalyje iš jų niekas nebegyvena.
Ydingas požiūris
„Primename, kad nuomos mokestį privalu mokėti kiekvieną mėnesį, kaip tai numatyta sutartyse. Kai kurie gyventojai linkę mokėti iškart už kelis mėnesius, bet tokia praktika nėra teisinga. Susikaupus kelių mėnesių skolai ir teisingai nesuplanavus išlaidų, išauga rizika, kad nepakaks lėšų skolai padengti ir ilgainiui įsiskolinimai ims didėti“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Pasak jo, jau apie pusmetį besitęsiantis betarpiškas savivaldybės darbuotojų bendravimas su nuomininkais duoda dvejopų rezultatų. Viena vertus, per ilgus metus susidariusi sunki skolų našta palengva mažėja. Tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kai gyventojai piktybiškai neatsiskaito už jiems suteikto būsto nuomą.
„Kartais jaučiamas iš seniau pasilikęs ydingas požiūris, esą anksčiau niekas neprašė ir neliepė mokėti, tai kodėl reikėtų tai daryti dabar. Vis dėlto turime aiškiai pasakyti, kad tiek dabar, tiek ir ateityje tai daryti bus privaloma. Miestas išties yra socialiai atsakingas, bet tai ne labdaros organizacija, todėl dovanoti ar tiesiog suteikti gyvenamuosius būstus neatlygintinai naudotis tikrai neketinama“, – pabrėžė D.Valiukas.
Siūlo pagalbą
Nuo praėjusių metų Kaune pradėta akylai stebėti socialinių ir savivaldybės būstų situaciją. Ypatingas dėmesys skiriamas skolų valdymui, todėl savivaldybės darbuotojai ieško kiekvienu individualiu atveju palankių sprendimų. Čia į pagalbą ateina ir socialiniai darbuotojai, padedantys skolų turintiems asmenims įgyti trūkstamus socialinius įgūdžius. Jiems taip pat teikiama informacija apie įsidarbinimo galimybes. Su nemokiais nuomininkais neišvengiamai bus imtasi kategoriškų priemonių.
Nuo praėjusių metų pradžios skolos už nuomą sumažėjo 210 tūkst. eurų.
„Per pastarąsias porą savaičių sulaukėme daug gyventojų, kurie informavo apie skolų padengimą pilnai ar bent didžiąja dalimi. Su jais sudaromi grafikai dėl likusio atsiskaitymo. Čia turime atkreipti dėmesį, kad pasiteisinimai apie neva negautus mokėjimo lapelius yra nieko verti. Prievolė mokėti nuomos mokestį yra numatyta sutartyje ir tai privalu daryti reguliariai, o mokėjimo duomenis nesudėtinga pažiūrėti ankstesnio mėnesio sąskaitose“, – pridūrė Nekilnojamojo turto skyriaus Būsto valdymo poskyrio vedėja Dovilė Valantiejienė.
Kauno miesto savivaldybės specialistai tęsia miestui priklausančio nekilnojamojo turto apžiūras ir kartu su būstą administruojančios bendrovės „Kauno būtų ūkis“ darbuotojais jau aplankė per 300 butų. Paaiškėjo, kad daugiau kaip dešimtadalyje iš jų niekas nebegyvena. Pasitaikė nemažai atvejų, kuomet būstuose šeimininkaudavo kiti asmenys, o tikrieji nuomininkai gyvena kitur ar netgi yra išvykę į užsienį. Be to, susirūpinimą kelia ir neprižiūrimas, nugyventas turtas. Su keliomis dešimtimis nuomininkų dėl to bus nutrauktos sutartys.
Anksčiau vyravo chaosas
Kauno miestui priklauso beveik 4,4 tūkst. būstų. Iš jų 3,5 tūkst. – kadaise gyventojų neprivatizuoti ir savivaldybės žinion atitekę butai, o likę 900 – socialiniai būstai. Dar prieš kelerius metus savivaldybės žinioje esantys gyvenamieji būstai buvo palikti likimo valiai: skolos nuolat augo tiek už nuomą, tiek ir už komunalines paslaugas, o bendra jų suma net nebuvo tiksliai žinoma, mat jai suskaičiuoti nebuvo tinkamų įrankių.
Prieš daugiau kaip metus imtasi iš pagrindų tvarkyti užsilikusią chaotišką situaciją siekiant ne tik mažinti gyventojų skolų naštą, bet ir trumpinti eiles laukiančiųjų gauti socialinį būstą.
Įdiegta vieninga duomenų bazė ir surinkti duomenys patvirtino išankstinius nuogąstavimus – bendra skola savivaldybei ir jos žinioje esančioms komunalinėms įmonėms buvo perkopusi net 4 mln. eurų, o didžiausios pavienių gyventojų sukauptos skolos siekė per 20 tūkst.
