Pagal prezidentės teikiamas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimu atskleisti informacijos šaltinį ir teismui pateikti savo argumentus.
Šiuo metu įstatymai leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjui tik gavus prokuroro prašymą savo kabinete priimti nutartį, kuria žurnalistas įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinio paslaptį.
Pagal teikiamas pataisas, siūloma atskirai reglamentuoti, kad įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba atlikti kratą pas žurnalistus būtų galima, tik jeigu jau buvo išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės.
Konstitucinis Teismas dar 2002 metais buvo pasisakęs, kad „teismas spręsti, ar žurnalistas turi atskleisti informacijos šaltinį, galėtų tik tuo atveju, kai jau yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės“, tačiau ši nuostata nebuvo perkelta į įstatymą.
Prezidentės siūlymu, Baudžiamojo proceso kodekso pataisose taip pat siūloma įtvirtinti galimybę įslaptinti informacijos šaltinį, kurį vykdydamas teismo įpareigojimą atskleistų žurnalistas.
Atskirai kodekse siūloma įtvirtinti, jog šaltinio paslapties garantijų turi būti laikomasi atliekant kratą žiniasklaidos priemonių ar žurnalistų patalpose. Šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse šaltinių paslapties apsauga tiesiogiai reglamentuojama tik tiek, kiek tai susiję su liudytojų parodymais.
EŽTT laikosi pozicijos, kad žurnalistų apsauga yra vienas iš svarbiausių žiniasklaidos laisvės principų, nes nesant tokios apsaugos šaltiniai gali būti atgrasomi nuo pagalbos žiniasklaidai pranešti apie visuomenei reikšmingus klausimus.
Pataisos teikiamos atsižvelgiant ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. Strasbūre įsikūręs teismas keliose bylose yra pasisakęs, kad įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį ir kratos žurnalistų namuose pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
EŽTT laikosi pozicijos, kad žurnalistų apsauga yra vienas iš svarbiausių žiniasklaidos laisvės principų, nes nesant tokios apsaugos šaltiniai gali būti atgrasomi nuo pagalbos žiniasklaidai pranešti apie visuomenei reikšmingus klausimus. Pagal EŽTT praktiką, teisė išsaugoti informacijos šaltinį gali būti apribota, tik jei tai daroma siekiant teisėto tikslo ir yra būtina demokratinėje visuomenėje.
Taisyti su žurnalisto informacijos šaltinio apsauga susijusius įstatymus suskubta, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį. Šių žingsnių imtasi, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę D.Grybauskaitę.
Antradienį į Seimo posėdį taip pat kviečiami VSD generalinis direktorius Gediminas Grina ir generalinis prokuroras Darius Valys. Jiems grupė parlamentarų yra pateikę klausimų dėl slaptos pažymos paviešinimo.
Parlamentarai G.Grinos ir D.Valio prašo atsakyti, ar ketvirtadienį prezidentė D.Grybauskaitė buvo išsikvietusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorių Saulių Urbanavičių ir STT direktoriaus pirmąjį pavaduotoją Žydrūną Bartkų, ar ji nurodė STT vadovams nereikšti įtarimų savo vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei, ar nurodė generaliniam prokurorui skubiai grįžti į darbą, atšaukti komandiruotę į užsienį ir padaryti įtaką ikiteisminiam tyrimui, ar prezidentė arba jos įgalioti asmenys koordinavo veiksmus su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nariais ir VSD pareigūnais, kad būtų panaikinta slaptumo žyma ant pažymos.
Pareigūnų taip pat teiraujamasi, ar VSD darbuotojas spalio 30-ąją pateikė D.Ulbinaitei informaciją, kuri kitą dieną šifruotu elektroniniu ryšiu išsiųsta prezidentei, Seimo pirmininkei, ministrui pirmininkui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, užsienio reikalų ministrui, Vyriausybės kancleriui.
„Kodėl spalio 31 dieną VSD pareigūnas skambino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjui, klausdamas, ar komiteto pirmininkas jau susipažino su šios pažymos turiniu, o sužinojęs, kad dar ne, ragino kuo skubiau tai padaryti?“ – klausiama G.Grinai ir D.Valiui adresuotuose klausimuose.
Pagal Seimo statutą, parlamentarai turi teisę pateikti klausimus ir reikalauti, kad atskiri Vyriausybės nariai, valstybės kontrolierius, kiti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kiti valstybės institucijų vadovai atsakytų į juos Seimo posėdyje.
