Į 15min kreipėsi šio centro Kauno skyriaus darbuotoja Lina (vardas pakeistas – aut. past.). Moteris pasidalijo slogiomis nuotaikomis, vyraujančiomis šioje įstaigoje. Pasak jos, gaila, kad Europos Sąjungos lėšomis įrengtas pastatas merdi.
„Kauno skyrius įkurtas panaudojant Europos Sąjungos lėšas. Supirkta įranga, restauruoti pastatai su pritaikytomis patalpomis neįgaliųjų poreikiams. Centras veikė puikiai, neįgalieji įgijo profesijas, buvo įdarbinami. Pasikeitus valdžiai, įstaiga pradėta žlugdyti. Neliko net vadovo Kaune. Jaučiame, kad nori panaikinti mūsų veiklą. Sklinda gandai, kad baigėsi europiniai pinigai. Matyt, nori keisti profilį. Dirbantieji nesupranta, kas vyksta. Mokytojai atleidinėjami iš darbų, o mokiniai lieka vieni be mokytojų“, – teigė profesijos mokytoja Kauno skyriuje beveik dešimtmetį dirbanti moteris.
Pasiūlė susimažinti darbo krūvį
Praėjusį mėnesį ji, šiuo metu teturinti vieną mokinį, sulaukė vadovybės pasiūlymo susimažinti darbo valandų krūvį. Iki šiol po 8 val. per dieną plušusi moteris uždirbdavo apie 400 eurų į rankas. Pasiūlyta dirbti vos 16 val. per savaitę.
„Negaučiau nė 200 eurų į rankas. Ar galima iš tokių pinigų pragyventi? Nesutikau. Todėl gegužės pabaigoje atleidžia. Kai kurie kolegos sutiko“, – teigė Lina.
Anot jos, pastaruosius metus itin sumažėjo į centrą siunčiamų mokinių skaičius. Jau kurį laiką nepriimami nauji, tad, natūralu, kad įstaiga merdi. O norinčių mokytis netrūksta. Kai kurie neįgalieji, Linos teigimu, šiame centre tarsi atgydavo iš depresijos liūno, atrasdavo save.
Anot jos, pastaruosius metus itin sumažėjo į centrą siunčiamų mokinių skaičius. Jau kurį laiką nepriimami nauji, tad, natūralu, kad įstaiga merdi. O norinčių mokytis netrūksta.
„Gaila, kad panaudojamos europinės lėšos, superkama įranga ir viskas paliekama likimo valiai. Sugriauti galima greitai, bet pastatyti… Kiek girdėjome, mūsų pastatui Kaune jau ieškoma pirkėjų. Norėtume žinoti, kas iš tikro dedasi. Nes dabar vyksta tik darbo imitacija“, – teigė ji.
Pasak Linos, tokių centrų Lietuvoje yra ir daugiau. Tarp jų – nemenka konkurencija.
Prie Valakupių reabilitacijos centro Kauno skyriaus sutiktas kitas profesijos mokytojas taip pat prisipažino, kad yra atleidžiamas iš darbo.
Darbo birža nebesiunčia neįgaliųjų
15min pasiteiravo VĮ Valakupių reabilitacijos centro vadovybės, kas gi iš tikro vyksta su Kauno skyriumi, kodėl atleidžiami darbuotojai.
„Įstaiga 2017 m. liepos 3 d. yra sudariusi Profesinės reabilitacijos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su Lietuvos darbo birža. Šios sutarties pagrindu įstaiga įsipareigojo suteikti profesinės reabilitacijos ir kitas paslaugas asmenims, kuriems nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, o Teritorinė darbo birža įsipareigojo tokius asmenis siųsti į įstaigą ir sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje sulygtą kainą. Lietuvos darbo birža itin daug sumažino, o šiandien ir visai sustabdė profesinės reabilitacijos dalyvių siuntimą į įstaigą“, – teigė Valakupių reabilitacijos centro direktorė Tatjana Ulbinienė.
Pasak centro vadovės, įstaiga jau kurį laiką atkakliai siekia susitikimų su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento, Lietuvos darbo biržos, profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių centrų, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir kitomis suinteresuotomis šalimis, kurių metu būtų siekiama išsiaiškinti rūpimus klausimus dėl esamos profesinės reabilitacijos padėties ir dėl šių paslaugų teikimo ateities.
„Iki šiol neturime aiškaus atsakymo, koks modelis bus priimtas dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo, kokios įstaigos šias paslaugas teiks, kokia apimtimi teiks paslaugas centrai.
Be to, su Lietuvos darbo birža sudarytoje sutartyje numatytas trejų metų maksimalus siunčiamų dalyvių skaičius į mokymo programas pagal paslaugų teikimo vietas ir į daugelį mokymo klasių pagal jose mokomas profesinio mokymo programas maksimalus dalyvių skaičius jau yra pasiektas arba beveik pasiektas, todėl su Lietuvos darbo biržos sudarytos sutarties galiojimo laikotarpiu (iki 2020 m. liepos 3 d.) yra realu, kad profesinės reabilitacijos dalyviai pagal tam tikras mokymų programas nebus siunčiami, o į kitas bus atsiųsta tik tiek dalyvių, koks pagal sutartį konkrečioje mokymo programoje ir jos teikimo vietoje (Vilniuje ar Kaune) yra likęs likutis“, – paaiškino T.Ulbinienė.
Siekia išvengti nuostolių
Anot centro vadovės, esant šioms reikšmingoms ekonominėms ir organizacinėms priežastims, atsižvelgiant, kad kai kurios mokymo klasės lieka be mokinių, ir siekiant nevykdyti veiklos nuostolingai, nuspręsta imtis pokyčių, todėl profesijos mokytojams buvo siūloma dirbti sumažinus darbo laiką. Nesutikus, darbuotojai buvo įspėti apie darbo sutarčių nutraukimą.
„Įstaiga negali savarankiškai priimti sprendimo dėl jos uždarymo – iš įstaigos steigėjų tokios informacijos nesame sulaukę. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas ne visada būna tolygus. Įstaigos istorijoje būta ne vieno laikotarpio, kai dėl didelio profesinės reabilitacijos dalyvių skaičiaus mažėjimo įstaigoje ir jų nesiuntimo buvo atleidžiami darbuotojai, nepratęsiamos jų terminuotos darbo sutartys, siūloma eiti nemokamų atostogų ir pan.
Tokia situacija buvo susiklosčiusi dar 2014 m., esant nepakeistai valdžiai. Ir net ėmusis įvairių priemonių, įstaiga tais metais patyrė didžiulį nuostolį, kuris buvo panaikintas tik pasikeitus vadovams. Nuo 2016 m., atlikus įstaigos organizacinio valdymo pokyčius, įstaigos veiklos finansinis rodiklis visada buvo teigiamas, o už 2017 m. gerus pasiektus veiklos rezultatus visiems be išimties darbuotojams buvo išmokėti priedai“, – pabrėžė T.Ulbinienė.
Profesinės reabilitacijos laukia pokyčiai
Jos teigimu, šiuo metu ruošiamasi pakeisti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, ir jau per metus valstybės mastu planuojami kardinalūs pokyčiai šioje srityje. Todėl įstaiga, reaguodama į šią informaciją, turi imtis atitinkamų veiksmų – ieškoti galimybių pradėti vykdyti ir kitą veiklą.
Šiuo metu ruošiamasi pakeisti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, ir jau per metus valstybės mastu planuojami kardinalūs pokyčiai šioje srityje.
Numatoma, kad įgyvendinus profesinės reabilitacijos pokyčius, įstaiga bus nepajėgi išlaikyti Kauno skyriaus vien tik teikiant pasikeitusias profesinės reabilitacijos paslaugas, todėl, svarstant ateities strategiją, yra ieškoma galimybių, kokias paslaugas Kauno skyriuje dar būtų galima teikti.
„Įstaigos planuose taip pat yra formaliojo profesinio mokymo paslaugų teikimas pagal rinkoje paklausias profesijas. Jau kurį laiką kalbama su Kauno skyriaus profesijos mokytojais ir siūloma jiems dėstyti pagal formalias mokymo programas, tačiau nė vienas iš esamų mokytojų Kauno skyriuje nesutiko teikti formaliojo profesinio mokymo paslaugas, nes tai reikalauja papildomų pastangų ir laiko.
Norint gauti teisę vykdyti formaliojo profesinio mokymo programą, kiekvienas mokytojas turi pasiruošti ir teisės aktų nustatyta tvarka apginti dėstomą programą, o vėliau, gavus teisę dėstyti pagal šią programą, per mėnesį mokytojas turi kelti savo kvalifikaciją išklausant pedagoginius psichologinius kursus“, – patikino Valakupių reabilitacijos centro vadovė.
Kauno miesto savivaldybė su Valakupių reabilitacijos centru neturi nieko bendro. Pastatas, kuriame veikia ši įstaiga, nepriklauso miestui.
