Biržiškų g. 11-uojame name – 60 butų. Avarinė situacija susidarė vienoje iš trijų laiptinių. Nors liepos 25-ąją iš daugiabučio buvo evakuoti visi gyventojai, didžiajai daliai jų į namus leista sugrįžti dar tą pačią dieną. Būsto, kol bus suvaldyta ekstremali situacija, neteko apie 50 žmonių. Iki šiol pirmosios laiptinės durys užrakintos, o už jų – tyla. 20 butų neribotam laikui liko tušti. Ant žemės mėtosi STOP juosta, ant durų perspėjimas, kad raktas – pas administratorių.
„Dar net konkursas nepaskelbtas avarinės situacijos likvidavimo darbams atlikti. (UAB „Būsto valda“ rugpjūčio 30 d. paskelbė viešą konkursą projekte numatytų darbų atlikimo pirkimui. – red. past.) Kai buvome susitikę, žadėjo, kad rugpjūčio pabaigoje tvarkymo darbų projektas jau bus parengtas. Per tą laiką (nuo liepos 25 d. įvykdytos evakuacijos – aut. past.) niekas nepasikeitė. Rugpjūčio 29 d. buvo atvykęs ekspertas. Jis įvertino, kad situacija mūsų pirmojoje laiptinėje dar pablogėjo. Nejauku buvo stovėti ant tų laiptų“, – 15min rugsėjo 4 dieną teigė iš buto iškraustyta Laura Jackevičienė.
Kartu su artimaisiais ji glaudžiasi kitoje šio namo laiptinėje – savo butą užleido kaimynė, kuri šiuo metu yra išvykusi.
Į namus įleidžia kartą per savaitę
Kartą per savaitę evakuotiems gyventojams leidžiama trumpam apsilankyti savo butuose. Prieš žengdami į avarinės būklės laiptinę, jie turi pasirašyti būsto administratoriaus pateiktą sutikimo lapą. Jame sutinka su tuo, kad patys atsako už savo gyvybę, supranta apie gresiantį pavojų.
„Žmonės po kelis eina į laiptinę, keičiasi, kad nebūtų didesnės apkrovos laiptams. To ir reikėjo tikėtis, kad be Kalėdų negrįšime į namus. Visi ima galvoti, kaip bus, pavyzdžiui, su šildymu. Tiek laiko negyvena niekas. Kvapas, kai įeini, jau dabar „pridusęs““, – tikino L.Jackevičienė.
Pasak jos, vieni iškraustyti kaimynai nuomojasi kitur butus, kiti glaudžiasi pas giminaičius ar draugus. Keletas Biržiškų g. 11-ojo namo gyventojų apgyvendinti Šeimos krizių centro patalpose.
„Gal 6 butai buvo nuomojami mūsų laiptinėje. Nemanau, kad tie nuomininkai grįš – kitur, tikėtina, susirado butus. Buvo daugiau kaimynų nuėję apsižiūrėti patalpų Šeimos krizių centre, tačiau atsisakė pamatę sąlygas. Ar teks, kol esame iškraustyti, mokėti būsto administravimo mokestį? Žadėjo, kad nuo rugpjūčio 1 d. jo netaikys. Sąskaitos dar negavome, tad nežinau, ar tai tiesa. Mokėdavome apie 20 eurų per mėnesį“, – teigė L.Jackevičienė.
Likę gyventi – kupini baimės
Rugsėjo 4 d. vietoje pakalbinta vidurinės Biržiškų g. 11 namo laiptinės gyventoja tikino, kad evakuacijos metu namuose nebuvo. Šios laiptinės gyventojams į namus leista sugrįžti dar tą pačią dieną, tačiau saugiai nesijaučia net ir jie.
Baisu čia gyventi. O jei trūks koks dujų vamzdis?
„Baisu čia gyventi. O jei trūks koks dujų vamzdis? Sprogimas įvyks. Ar nutrauks judantis namas elektros tiekimą? Iškraustytiems kaimynams pasiūlyta apsigyventi krizių centre. Išsigando nuvažiavę ir patalpas apžiūrėję. Su alkoholikais visokiais gyventi tektų. Tad nuomojasi kitur butus. Leidžia pinigus. Ar kas kompensuos? Sulauksi. Gal prie „Molo“ kur stato naujus butus duos?“, – pajuokavo gyventoja.
„Duotų nebent Šančiuose kokį socialinį būstą“, – pataisė kitas daugiabučio gyventojas.
Jie teigė nematę jokių darbininkų, plušančių pirmojoje laiptinėje. Užtat avarinės situacijos likvidavimo etapų, kaip girdėję, bus gal 10.
„Štai, pirmą etapą įgyvendino – vamzdį nutiesė, kad pamato neplautų. Juokinga ar ne? Pinigų sumos kosminės. Mokėsim, o tas, kuris pridirbo visiems, ramus“, – numojo ranka moteris.
Krizių centre gyvena nemokamai
Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjos Ramintos Jančauskaitės teigimu, UAB „Būsto valda“ rugpjūčio 30 d. paskelbė viešą konkursą projekte numatytų darbų atlikimo pirkimui. Rugsėjo 13 d. numatytas vokų plėšimas, iki rugsėjo 20 d. planuojama pasirašyti sutartį su konkursą laimėjusia bendrove.
Evakuotiems namo gyventojams, kurie neturėjo kur apsistoti, anot jos, buvo pasiūlytas apgyvendinimas Šeimos krizių centre, veikiančiame Birutės g. Šiuo metu minėtame krizių centre apsistoję trys Biržiškų g. 11 namo gyventojai – šeima ir garbaus amžiaus moteris.
Rugsėjo 6 d. 15min apsilankė šį birželį duris atvėrusiame Šeimos krizių centre. Pasak įstaigos vadovės Neringos Gudėnaitės, kriziniais atvejais būtent čia apgyvendinami nelaimių ištikti žmonės.
„Viena moteris trumpam buvo apgyvendinta. Grįžo šeimos nariai – pasiėmė. Buvo dar viena Biržiškų g. 11-ojo namo gyventojų šeima atvykusi apsižiūrėti mūsų patalpų. Netiko kambarių išdėstymas. Daugiau niekas neapsilankė. Kažką žmonės maišo. Šiose patalpose alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų nėra. Mūsų įstaigoje gyvena smurtą artimoje aplinkoje patyrios moterys su vaikais. Yra šeima, praradusi būstą gaisro metu. Tvarkingi žmonės.
Šiuo metu krizių centre apgyvendintos 8 vietos. Iš viso turime 18 kambarių. Gyventojams nieko mokėti nereikia – išlaidas, pagelbėdama, dengia savivaldybė. Yra ir virtuvė, dušai, skalbimo mašinos, kiemas, pavėsinės. Viskas, ko reikia žmogui gyvenimui. Paslaugos bus teikiamos tol, kol bus priimtas sprendimas leisti grįžti į namus“, – paaiškino R.Jančauskaitė.
Iškraustyta senolė džiaugiasi obuoliais
Iš Biržiškų g. 11-ojo namo į Šeimos krizių centrą atkraustytai 80-metei Danutei įstaigos darbuotojos padeda nuvykti į ligoninę, parduotuvę – suteikia visą reikiamą pagalbą.
„Didysis tautų iškraustymas (šyptelėjo). Norisi į namus. Galvoju ir galvoju apie juos. Juk gyvenu tame bute nuo 1973-ųjų. Vis ko prireikia. Tą liepos 25 d. išvežė taip staiga. Nieko nespėjau pasiimti. Net vaistų. Sukilo spaudimas, cukraus kiekis kraujyje, pasidarė bloga, atsidūriau ligoninėje. Ten dar insulino padaugino. Praradau sąmonę. Buvau grįžusi į butą tik kartą. Gėles paliktas jau palaidojau – nuvyto tikriausiai“, – 15min žurnalistei teigė gintariniais papuošalais pasidabinusi Danutė.
Paklausta, kad gal net geriau gyventi įstaigoje, kurioje padeda, garbaus amžiaus moteris prisipažino, kad nemoka prašyti pagalbos, – nemalonu trukdyti žmones.
„Kai vienas gyveni – niekam netrukdai. Sąlygos krizių centre tenkina. Ir dušas, ir virtuvė šalia. Viskas, ko reikia. Net sodas! Parduotuvėje tokių skanių obuolių negausi. Aišku, šeimoms sunkiau čia gyventi, juk vaikams į mokyklą toli važinėti. Galėtų ir parduotuvė būti arčiau. Yra tokia maža, nieko ten nerandi. Namuose viskas arti, o čia turiu prašyti pagalbos“, – emocijomis dalijosi Danutė.
Daugiabučio sutvarkymo darbai gyventojams kainuos didelius pinigus. Paklausta, ar nesibaimina to, moteris tik šyptelėjo: „Tai jau lindo po pamatais, kažką darė. Sakiau, sodinkit į kalėjimą, neišgalėsiu visos sumos iškart sumokėti. Tas kaimynas, kuris išgriovė sieną, turėtų daugiau mokėti nei visi už remontus. Ar norėčiau parduoti butą? Kas dabar jį ten pirks“.
Darbus galėjo jau pradėti
Biržiškų g. 11-ąjį namą administruojančios „Būsto valdos“ Rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovės Jolantos Venskutės teigimu, jei būtų įmonės valia, statybos darbai jau būtų prasidėję – po ilgų derybų buvo rastas rangovas, galintis operatyviai atlikti namo išorės sienų remontą. Buvo sutarta kaina, išsimokėjimo sąlygos, tačiau galutinį žodį tarė gyventojai, kurie norėjo daugiau rangovų alternatyvų.
„Iki rugsėjo 20 d. tikimės su rangovu pasirašyti sutartį. Tai optimistinis variantas – visada yra rizika, kad mažiausią kainą pasiūlęs rangovas neatitiks reikalavimų, savininkams netiks mokėjimo sąlygos. Taip pat nežinome, kada mažiausią kainą pasiūlęs rangovas galės pradėti darbus. Gali būti, kad maža kaina reikš vėlesnį terminą.
Kada gyventojai galės sugrįžti į namus, sunku pasakyti. Jeigu savininkai norės pereiti visus biurokratinius etapus, skelbti konkursus, rinktis rangovus kiekvienam etapui ir dar ilgai diskutuos tarpusavyje – greičiausiai, tik po pusmečio. Į butus galima grįžti tik tuomet, kai bus sutvirtintos laiptų aikštelės. Dalį procedūrų buvo galima atlikti greičiau, bet savininkai turėjo daug dvejonių. Svarbu suprasti, kad administratorius siekia gero – išspręsti problemą. Turime įrankius tai padaryti greitai. Gaila, bet 60 butų susitarti yra sudėtinga net ir esant kritinei namo būklei“, – teigė J.Venskutė.
Paklausta, kokie gi daugiabučio sutvarkymo etapai laukia, ji įvardijo juos tris: laikančiųjų sienų stiprinimas templėmis ir išgriautos sienos 3-iame bute tvirtinimas, vėliau – vidaus koridorių (laiptinių) sijų tvirtinimas, pamatų tvirtinimas ir galiausiai – lietaus nuotekų tinklų tvarkymas, kad vanduo neplautų „sėdančio“ pamato.
„Radome laikiną sprendimą pamatų plovimui sustabdyti. Ateityje reikės atlikti didesnį remontą“, – iš lietvamzdžio į kanalizacijos šulinį nuvesto vamzdžio atsiradimą paaiškino ji.
Kaltininkas sienos neatstatė
Tiek ekspertai, tiek gyventojai dėl namo skilimo kaltina kaimyną, kuris prieš kelerius metus ėmė ir išgriovė bute atraminę siją. Iki šiol jis į kalbas su „Būsto valda“ nesileido.
„3-čio buto savininkas į butą įsileido tik rugpjūčio 29 d. Jau buvome pasiruošę kreiptis į teismą, nes bendradarbiaujama buvo labai vangiai. Patekę į butą kartu su ekspertu ir projektuotojais pamatėme tai, ko ir tikėjomės – siena neatstatyta“, – kalbėjo J.Venskutė.
Opiausia šioje istorijoje, anot jos, yra apmokėjimo už daugiabučio remonto darbus dalis. Biržiškų g. 11 namo situacija, „Būsto valdos“ atstovės įsitikinimu, yra geriausias pavyzdys, kokią atsakomybę už visą namą neša savininkai, įsigydami butus.
Reikia nusiteikti, kad bendra suma viršys 100 000 eurų ir savininkai tai žino.
„Jie yra bendro turto bendrasavininkai ir atsako už tokias pasekmes, kurios yra šiandien. Taigi apmokėjimas yra tik jų atsakomybė. Apie tai, kokia bus visų etapų kaina, irgi neverta spėlioti. Ji paaiškės po rangovų siūlymų. Tačiau reikia nusiteikti, kad bendra suma viršys 100 000 eurų ir savininkai tai žino. Teoriškai jie galėtų bandyti prisiteisti išlaidas iš buto sieną išgriovusio kaltininko. Kad jis savanoriškai neapmokės, turbūt visiems aišku.
Kadangi papildomai tokio lygio remontui pinigai nebuvo kaupiami, juos reikės rinkti dabar. Tikimės, kad rangovas sudarys palankias išsimokėjimo galimybes. Išlaidos teks viso namo, o ne vienos laiptinės, butų savininkams. Oficialios savivaldybės prisidėjimo sumos dar neturime – ji paaiškės atsižvelgus į konkurso metu paaiškėjusią darbų kainą“, – paaiškino pašnekovė.
Mokestį toliau teks mokėti
J.Venskutė patvirtino faktą, kad daugiabučio avarinė būklė per pastarąjį mėnesį pablogėjo. Juk savaime niekas nesusitvarko. Paklausta, ar nekyla pavojus kitų dviejų laiptinių gyventojams, kurie nebuvo iškraustyti, J.Venskutė atsakė: „Jei būtų grėsmė, ekspertas apie tai informuotų. Šiai dienai tokių signalų neturime“.
Pašnekovė paaiškino, kad evakuotiems gyventojams ir toliau teks mokėti administravimo mokestį. Juk jis mokamas už gyventojų interesų atstovavimą, su namu susijusios dokumentacijos tvarkymą.
„Šiuo atveju klausimą reikėtų kelti kitaip – ar nebus didinamas mokestis? Nes mūsų vadyba su šiuo namu dirba neskaičiuodama nei laiko, nei resursų. Galime patikinti, kad mokesčio nedidinsime. Dirbame pagal minimalų tarifą“, – pabrėžė J.Venskutė.
