Šiauliuose per kelias valandas užkliuvo dvi detalės. Kažkodėl prie apylinkių buvo galima sutikti vieną kitą asocialų asmenį. Už ką balsavo? „Eik tu, aš išvis nebalsuoju“, – suprunkščia nusisukdamas dar trisdešimties neturintis vaikinas murzina striuke.
Jo draugas balsavo ir išėjo su plačiausia šypsena. Labai atsiprašė, kad negali filmuotis – ir nejauku, ir nepratęs prie žurnalistų: „Dar kartą atleiskite. Mane sutrikdė, kad jūs filmuojate.“
Dar viena detalė. Atvirkščiai nei Panevėžio balsuotojai – šiauliečiai ypatingai slepia savo politines pažiūras. Vienas prisipažino, kad jo favoritas nesurinko reikiamo parašų kiekio, todėl dabar nenori viešintis, už ką balsavo.
Dar vienas teigė, kad jam nesakys, už ką balsavo, kol nepamatys pažymėjimo. Pamatė, bet nieko nesakė: „Tai kas nors dar vistiek balsuos ir pakalbės.“
Sutemus šiauliečiai skundėsi, kad M.K.Čiurlionio apylinkėje, esančioje netoli Šiaulių ligoninės, apie 200–300 metrų tenka eiti visiškoje tamsoje. Vienas senyvas balsuotojas toliau ir nėjo: „Man tamsu, šakos, pavojinga.“
Taip pat viena šiaulietė skundėsi, kad pažymėjo ne tą, ką buvo suplanavusi. Paprašė pakeisti biuletenį, tačiau jai buvo atsakyta. Iš tiesų, jei rinkėjas sugadino biuletenį ar pažymėjo ne tą, tačiau dar neįmetė į balsadėžę – jis turi teisę gauti naują biuletenį ir išreikšti savo valią tinkamai.