Slapto filmavimo istorija atskleista, kai keli Veršvų vidurinės mokyklos pedagogai buvo pakviesti į direktorės kabinetą pasiaiškinti.
„Būtume nežinoję, kad per posėdį mus filmavo, bet mokyklos vadovybė neištvėrė nepademonstravusi savo galių. Taip ir išlindo yla iš maišo“, – „Lietuvos žinioms“ sakė nepanorusi prisistatyti šios mokyklos pedagogė.
Moteris pasakojo, kad mokyklos vadovybei nepatiko, jog per visuotinį pedagogų susirinkimą dailės mokytoja mezgė. Dar keli pedagogai buvo įspėti, esą neatidžiai klausėsi per posėdį kalbančių pranešėjų.
Koridoriai ir kiemas vaizdo kameromis stebimi norint užtikrinti vaikų saugumą, o susirinkimo metu tokios grėsmės nekilo, tad kameros turėjo būti išjungtos.
„Esame pratę prie darbščiosios kolegės, tuščiai nešvaistančios laiko, elgesio. Ji ir iki šio incidento nuolat griebdavosi rankdarbių, tad daugelis mūsų nesuprato, kodėl ją už tai reikėjo barti“, – stebėjosi Veršvų vidurinės mokyklos mokytojai.
Anot jų, anksčiau mokyklos vadovai toleruodavo tokį mokytojos elgesį, todėl pedagogai stebėjosi, kodėl pastabos kolegei buvo išsakytos ne per patį posėdį. Tik pradėję gilintis į situaciją mokytojai išsiaiškino, kad ne kartą buvo filmuojami be jokio įspėjimo.
Mokytojai teigia neabejojantys, jog jų teisės buvo pažeistos, mat mokyklos vadovai privalėjo atsiklausti darbuotojų leidimo juos filmuoti. Dabar mokytojai svarsto galimybę kreiptis į žmogaus teisių gynėjus.
Veršvų vidurinės mokyklos direktorė Jolanta Gulbinienė patvirtino, kad mokytojai nebuvo perspėti, jog susirinkimas bus filmuojamas.
„Mokytojai galėjo prieštarauti, kad jų nefilmuotume. Tačiau jie to nepadarė“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino J.Gulbinienė. Ji taip pat patvirtino, kad šio posėdžio vaizdo medžiaga vėliau tapo diskusijoje nedalyvavusių, neatidžių darbuotojų drausminamąja priemone.
Nacionalinio žmogaus teisių gynimo centro prezidentas Aloyzas Sakalas teigia, kad stebėti mokyklos koridorius ar kiemą vaizdo kameromis ir neperspėjus filmuoti pedagogų posėdį – skirtingi dalykai.
„Koridoriai ir kiemas vaizdo kameromis stebimi norint užtikrinti vaikų saugumą, o susirinkimo metu tokios grėsmės nekilo, tad kameros turėjo būti išjungtos“, – tvirtino A.Sakalas ir pridūrė, kad žmogaus teisės šiuo atveju tikrai pažeistos.