Kaip 15min informavo Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, leidimus dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Konfidencialiai“, „Slaptai“ ir „Visiškai slaptai“, turi 89 šios kadencijos parlamentarai.
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatą, su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gali susipažinti visi Seimo nariai, kuriems tai būtina pagal vykdomas pareigas.
Kurie Seimo nariai neturi leidimų dirbti su slapta informacija, kiek jų dėl to nesikreipė, o kiek tokių leidimų negavo, kokiems parlamentarams būtini leidimai dirbti su slapta informacija, nenurodoma.
„Šios informacijos neteikiame, kadangi Seimo pirmininko potvarkis, kuriuo patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo pareigų, kurias einantiems asmenims reikia gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, sąrašas, žymimas slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, – teigiama Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus rašte.
Panaikinti 8 leidimai
Šią Seimo kadenciją buvo panaikinti 8 parlamentarų leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Priežastis – su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas.
Priminsime, kad po šiemet vykusių rinkimų keli buvę Seimo nariai pasirinko dirbti merais ir Europos Parlamente. Dar keli parlamentarai šią kadenciją atsisakė mandatų.
Patikrinimą atlieka VSD
Pasak Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus, pagrindiniai įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo paslapčių subjekte reikalavimai, leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ir negaliojimo sąlygos, asmens tikrinimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nuostatos nustatytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme.
Vadovaudamasis juo, Seimo pirmininkas potvarkiu patvirtino Seimo pareigų, kurias einantiems asmenims reikia gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, sąrašą (šis potvarkis žymimas slaptumo žyma „Riboto naudojimo“).
15min rašė, kad tvarką 2017 m. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pakeitė ir išplėtė tiek, kad leidimus dirbti su slapta informacija galėtų gauti visų Seimo komitetų vadovai.
Seimo narys, pretenduojantis eiti šiame sąraše nurodytas pareigas, turi užpildyti Vyriausybės 2018 metų nutarimu patvirtintos formos klausimyną ir sutikimą būti tikrinamas.
Užpildytas klausimynas ir sutikimas yra perduodami asmens kandidatūrą tikrinančiai institucijai – Valstybės saugumo departamentui (VSD).
Pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei.
Pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei.
Įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, paslapčių subjekto vadovas, t. y. Seimo pirmininkas, išduoda leidimą parlamentarui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Reikia ne visiems
Seimo NSGK vicepirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, leidimų dirbti su įslaptinta informacija reikia tiems parlamentarams, kurie dirba tam tikruose Seimo komitetuose, yra parlamentinių komitetų ir komisijų pirmininkai bei vicepirmininkai.
„Kitaip tariant, ne visiems parlamentarams net ir reikia tų leidimų. Kai kuriems tiesiog pagal pareigybes tai nepriklauso ir jie sau ramiai gali dirbti ir neprašydami tokių leidimų. Bet lygiai taip pat parlamentaras gali paprašyti leidimo, net jeigu jam pagal pareigybę nepriklauso tą padaryti. Tai, mano požiūriu, paaiškintų situaciją, kodėl trečdalis neturi. Nebūtinai, kad jie yra prašę ir negavę, bet dėl to, jog jie galbūt galėjo iš viso neprašyti, nes jiems pagal pareigybes tai ir nepriklauso“, – pabrėžė Seimo jis.
Kai kuriems tiesiog pagal pareigybes tai nepriklauso ir jie sau ramiai gali dirbti ir neprašydami tokių leidimų.
Prašo informacijos dėl I.Rozovos
Seimo NSGK dirbantys opozicinės konservatorių frakcijos nariai paprašė, kad parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis paviešintų, kodėl VSD nesuteikė teisės dirbti su įslaptinta informacija Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narei Irinai Rozovai.
„Kaip paaiškėjo, dar praėjusių metų sausio 18 dieną Seimo pirmininkas V.Pranckietis gavo neįslaptintą raštą su informacija iš VSD, kodėl I.Rozovai nesuteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau skirtingai negu Mindaugo Basčio atveju, V.Pranckiečiui šįsyk, panašu, pritrūko drąsos ir principingumo veikti analogiškai. Todėl paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl I.Rozovos veiklos, kuri gali kelti rizikas Lietuvos nacionaliniam saugumui, reikalaujame Seimo pirmininko nedelsiant supažindinti ir kitus Seimo narius bei visuomenę su neįslaptintu VSD atsakymu dėl I.Rozovos teisės dirbti su įslaptinta informacija”, – pirmadienį teigė L.Kasčiūnas.
Kaip paaiškėjo, dar praėjusių metų sausio 18 dieną Seimo pirmininkas V.Pranckietis gavo neįslaptintą raštą su informacija iš VSD, kodėl I.Rozovai nesuteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija.
Praėjusią savaitę dėl I.Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje Seimo NSGK buvo surengtas neeilinis posėdis.
Nesupranta ažiotažo
I.Rozova 15min aiškino nesupranti, kodėl kilo triukšmas dėl jos dalyvavimo Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje.
Šios organizacijos renginiuose ji sakė nepastebėjusi jokių Rusijos įtakos ženklų.
Taip pat I.Rozova tikino, kad Rusijos atstovai nebandė su ja kažkaip išskirtinai bendrauti ir panašiai.
„Be abejo, ne. Noriu, kad jūs suprastumėte – aš tiek metų esu politikoje ir suprasti, kas yra gerai, o kas yra blogai man ir mano šaliai, aš jau kaip nors galiu. O iš tikrųjų bendravimas labai įdomus, kadangi ten buvo mano kolegos ir iš Estijos, Latvijos, ir tokių šalių kaip Jordanija, Juodkalnija ir taip toliau“, – pasakojo politikė.
