Anot Irinos, ji jaučiasi nusivylusi galiojančiais teisės aktais, kurie liečia neįgalius žmones ir juo globojančius šeimos narius. Ir sako esanti tikra – tokių šeimų yra daug, todėl pasakodama savo istoriją ji norinti ir atkreipti dėmesį, galbūt tai paveiks ir tuos, kurie priiminėja įstatymus ar ruošia tvarkas.
Kol buvo vaikas, buvo kitaip
„Esame pilna, dirbanti, normali šeima. Tačiau gyvenimas mus truputį „nuskriaudė“ ir mums gimė neįgalus sūnus. Nuo gimimo jis turi sunkią negalią. Be nustatyto neįgalumo dėl žarnyno jam buvo nustatytas sunkus protinis atsilikimas. Pripažintas neveiksniu, negalinčiu savimi pasirūpinti. Turim nuolatinę slaugą. Aš jo mama ir globėja (nes jau pilnametis). Be to, mes turim dar papildomai begalę gretutinių ligų, kurios laikas nuo laiko mus aplanko.
Ir štai jam jau suėjo 19 metų. Va čia ir prasidėjo „polka su ragučiais“.
Iki pilnametystės su nedarbingumo pažymomis dėl slaugomo šeimos nario mes jokių problemų neturėjome. Kai tik sūnus susirgdavo aš gaudavau nedarbingumą ir jį man apmokėdavo. Tik vienas niuansas, kad kai sūnui sukako 14 metų jis buvo prilygintas sveikiems vaikams ir nedarbingumą man apmokėdavo tik už 7 kalendorines dienas, kaip visiems moka už sveikus vaikus. Iki 14 metų už sergančio vaiko slaugymą apmoka 14 kalendorinių dienų.
Ir štai jam jau suėjo 19 metų. Va čia ir prasidėjo „polka su ragučiais“, – pasakojo Irina.
Kaip sakė moteris, sūnus šiemet baigė spec. mokyklą, o dabar pradeda lankyti suaugusiųjų dienos centrą.
-
Nešlifuoti Lietuvos deimantai: žmonės su negalia turi karjeros perspektyvų, tik pirmiausia reikia tuo patikėti
-
Sūnų su sunkia negalia auginanti Loreta odontologo pagalbos sulauks tik spalį: „Jis gyvena skausme“
-
Ne gailėti, o skatinti: su neįgaliaisiais dirbantys Kazilioniai papasakojo, kaip užaugino karatė čempionus
-
Neįgalieji gali gauti daugiau judėjimo priemonių ir kompensacijų už jas
Tačiau jam susirgus būtina nuolatinė artimųjų priežiūra. Sūnus, anot Irinos, susirgo vasarį. Tuomet gydytoja jai išrašė nedarbingumą septynioms dienoms ir „Sodra“ jį apmokėjo, nekilo jokių problemų.
Antrą kartą – tik pažyma
„Tada sūnus susirgo gegužės mėnesį, mes vėl kreipėmės į gydymo įstaigą. Gydytoja vėl išrašė nedarbingumą keturioms dienoms.
Bet po dienos man paskambino gydytoja ir pasakė, kad jai skambino iš „Sodros“ ir pasakė, kad man nedarbingumas nepriklauso, o priklauso tik pažyma, pateisinanti nebuvimą darbe. Paskambinau į „Sodrą“ ir man buvo paaiškinta, neva aš šiemet išnaudojau limitą, kuris priklauso ligonio slaugai. Paaiškino, kad man gali už sūnaus slaugą ligos metu apmokėti tik 7 kalendorines dienas per metus!!!
Po dienos man paskambino gydytoja ir pasakė, kad jai skambino iš „Sodros“ ir pasakė, kad man nedarbingumas nepriklauso, o priklauso tik pažyma, pateisinanti nebuvimą darbe.
Vadinasi, sveikas žmogus gali per metus sirgti iki 90 kalendorinių dienų ir jam nedarbingumas bus apmokėtas, o neįgalus gali sirgti tik 7 dienas, nes kitokiu atveju jį slaugyti nebus kam, nes slaugančiam asmeniui niekas nedarbingumo neapmokės. Ir nesvarbu, kad neįgalus šeimos narys negali visiškai savimi pasirūpinti, jį reikia slaugyti, bet, kaip man paaiškino „Sodros“ darbuotoja, jis jau yra suaugęs, jam 19 metų.
Aš buvau šokiruota“, – emocingai kalbėjo moteris.
Kaip pati sako, kiek aprimusi ji pasiryžo plačiau pasiaiškinti situaciją. Tada ir esą sužinojusi, kad dėl tos pačios sūnaus ligos nedarbingumas jai bus apmokėtas tik vieną kartą: „Kaip pavyzdys, jei sūnus susirgo gripu ir buvo duotas nedarbingumas, tai antrą kartą su šia liga man nedarbingumo jau niekas neduos. Aš paklausiau, kiek laiko aš negaliu gauti antrą kartą nedarbingumą su ta pačia diagnoze, ir man buvo atsakyta, kad iki gyvenimo pabaigos! Tik klausimas tada, iki kieno gyvenimo pabaigos...
Vadinasi, sveikas žmogus gali sirgti tomis pačiomis ligom N kartų gyvenime, o neįgalus negali. Va tokie pas mus įstatymai. Toks jausmas, kad juos priima žmonės neturintys jokio supratimo, ką reiškia turėti neįgalų šeimos narį.“
Namuose buvo iki 8 metų
Irina ironizuoja, kad siūlytų socialinės apsaugos ir darbo ministrei pasipraktikuoti ir bent parą paslaugyti neįgalų žmogų. Nes esą dabar negalima kalbėti nei apie toleranciją neįgaliesiems, nei apie jų integraciją į visuomenę, „jeigu stengiamasi izoliuoti slaugančius šeimos narius nuo visuomenės“.
Moteris pasakoja su sūnumi aštuonerius metus praleidusi namuose, kadangi berniukas sirgo, daug laiko gulėjo ligoninėse: „Ir kai jau truputį pasidarė geriau ir atsirado galimybė dirbti, jaučiausi kaip paukštis, išleistas iš narvelio, kaip kalinys, paleistas iš kalėjimo. Aš dirbu, moku mokesčius, bet panašu, kad mūsų valstybei tokių žmonių nereikia. Gal siekiama, kad mes eitume dirbti nelegaliai, ar visai stotume į Užimtumo tarnybą ir dar iš valstybės pašalpą gautume.
Man buvo pasakyta, kad man gi paskirta išmoka už sūnaus slaugą, ko dar aš noriu. Tai gal ministrė pati paslaugytų neįgalų ligonį parą už 9 eurus? Mes stengiamės „neiškristi“ iš visuomenės gyvenimo, būti naudingais, kiek galim, dirbam, mokam mokesčius. Mes juk nekalti, kad mūsų gyvenimas yra toks, koks yra.“
Ir kai atsirado galimybė dirbti, jaučiausi kaip paukštis, išleistas iš narvelio. Aš dirbu, moku mokesčius, bet panašu, kad mūsų valstybei tokių žmonių nereikia.
Tokia tvarka
Kaip pasirodo, Irina viską suprato kaip tik taip, kaip ir yra pagal nustatytą tvarką. Kaip paaiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič, iš tiesų, ligos išmokos suaugusiam šeimos nariui slaugyti skiriamos vadovaujantis griežtomis taisyklėmis, kurios paminėtos Irinos laiške.
„Deja, šiuo atveju įstatyme neišskiriama, ar slaugomas šeimos narys turi negalią – visi atvejai vertinami vienodai.
Skiriant ligos išmokas vadovaujamasi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu ir Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis.
Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas. Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.
Nedarbingumo pažymėjimai sergančiam šeimos nariui slaugyti išduodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga. Nedarbingumo pažymėjimai sergančiam suaugusiam šeimos nariui slaugyti dėl tos pačios ligos išduodami ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms nepriklausomai nuo to, kur asmuo slaugomas – stacionare ar namie. Šiuos pažymėjimus išduoda asmenis gydantys gydytojai, suderinę su asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovu ar kitu jo įgaliotu asmeniu ir apie tai pažymėję medicininiuose dokumentuose“, – aiškino „Sodros“ atstovė.
Deja, šiuo atveju įstatyme neišskiriama, ar slaugomas šeimos narys turi negalią – visi atvejai vertinami vienodai.
Jeigu slaugyti šeimos narį, sergantį dėl tos pačios ligos ilgiau nei 7 dienas kalendorines dienas, reikia ar pageidaujama ilgiau, slaugančiam žmogui išduodama medicininė pažyma, kuri pateisina jo neatvykimą į darbą. Tačiau už pažymoje nurodytą laiką nemokama ligos išmoka.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios įstatymo pakeitimas, pagal kurį iki 14 kalendorinių dienų pailginta iš „Sodros“ lėšų apmokama šeimos nario slauga.
„Žmonės, kurie globoja negalią turinčius suaugusius šeimos narius, gali pasinaudoti kitomis valstybės pagalbos ir paramos formomis. Negalią turintis žmogus gali gauti šalpos neįgalumo pensiją arba socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją.
Įvertinus suaugusio žmogaus specialiuosius poreikius, gali būti paskiriamos ir mokamos slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos. Žmonės su negalia gali pasinaudoti kitomis lengvatomis ir kompensacijomis. Visose šalies savivaldybėse yra teikiamos socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems nepakanka gebėjimų ir reikalinga pagalba, taip pat ir jų šeimos nariams“, – teigė „Sodros“ atstovė.
