Abi moterys ne kartą girdėjo priekaištus, kad šiose įstaigose žmonės yra neprižiūrimi ir jais nesirūpinama. Birutė ir Gražina (abiejų vardai pakeisti) sutiko pasidalinti savo darbo kasdienybe.
Į senelių namus atveža numirti?
Į slaugos ar senelių namus – tik numirti. Tokią frazę ne kartą teko girdėti privačiuose senelių namuose dirbančiai Birutei. Ir tai, sako slaugytoja, iš dalies yra tiesa.
„Sakyčiau, kad penkiasdešimt ir penkiasdešimt. Jei žmonės savo artimuosius čia atveža pasiligojusius, jiems juos prižiūrėti per sunku, be to, juk žmonės turi savo darbus – tada tas artimasis tampa kaip inkaras. Todėl tėvus, senelius jie atveža čia tvarkingai išlydėti“, – kalbėjo Birutė.
Kai kurie žmonės čia praleidžia visą likusį savo gyvenimą, kitus vaikai ar anūkai atveža laikinai. Tarkime, kol patys keliauja atostogauti.
Tiesa, patys senjorai dažniausiai į senelių namus važiuoti nenori: „Bet taip nusprendžia artimieji. Tėvai yra apgaunami, kad važiuoja į ligoninę, į sanatoriją. Jiems būna šokas, klausia, ką aš čia veikiu? Po to prireikia adaptacijos, vėliau senjorai su tuo susitaiko ir pradeda gyventi kitokiu – senelių namų – ritmu.“
-
Kraupiai sužalotas renginių vedėjas E.Vadoklis išgyveno per stebuklą: ant kojų pastatė slauga
-
Senelį palaidojusios seserys – apie Radviliškio ligoninės slaugos skyrių: ligoniai ten kenčia
-
Į privačius slaugos namus mamą paguldžiusi kaunietė: kai ją pamačiau ligoninės reanimacijoje – pradėjau verkti pasikūkčiodama
