„Esu nustebęs dėl šio susirūpinimo apimties, tačiau rimtai jį vertinu“, – žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite sakė B.Pahoras, paklaustas apie rudenį Rusijoje ir Baltarusijoje vyksiančias pratybas „Zapad“.
D.Grybauskaitė teigė susitikimo metu Slovėnijos vadovą informavusi, jog būsimi mokymai yra puolamojo pobūdžio ir nukreipti prieš Vakarus.
Slovėnija yra išsaugojusi istoriškai draugiškus santykius su Maskva, nors ir prisijungė prie Europos Sąjungos (ES) Rusijai taikomų sankcijų dėl Krymo aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje.
Be to, Slovėnija yra atsiuntusi karių į Latvijoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną.
B.Pahoras teigė suvokiantis, jog pastaraisiais metais saugumo situacija Europoje itin pasikeitė.
„Kas prieš dešimt metų galėjo pagalvoti, jog mes susidursime su Krymo okupacija? Kas galėjo pagalvoti, kad nestabilumas Ukrainoje bus toks didelis, koks dabar yra? Kas galėjo pagalvoti, kad Kaukazas susidurs su tokiomis didelėmis problemomis, ir kas galėjo pagalvoti, kad Artimuosiuose Rytuose mes susidursime su politine ir karine krize, tokia svarbia Europos Sąjungai“, – kalbėjo Slovėnijos prezidentas.
„Todėl Slovėnijai svarbu klausyti savo draugų, klausytis Lietuvos prezidentės ir palaikyti saugumą bei taiką“, – pridūrė jis.
Kibernetinio saugumo iššūkiai
Lietuvos ir Slovėnijos prezidentai susitikimo metu taip pat aptarė kibernetinį saugumą.
Antradienį jie vyks į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, besirūpinantį valstybės informacinių sistemų ir jų infrastruktūros saugumu.
Slovėnijos prezidentas pripažįsta, kad jo šalis nėra pasirengusi tinkamai reaguoti į kibernetinius išpuolius, nes nesusiduria su tiesiogine karine grėsme.
„Mums reikia imtis priemonių, mes negalime delsti. (...) Tikėti, kad Slovėnijai nieko nenutiks, būtų labai naivu“, – sakė B.Pahoras.
„Mes nerimaujame dėl kibernetinio saugumo padėties ir grėsmių. Manau, kad mes žengiame į naują erą, kuriai reikia naujos saugumo klausimų sprendimų paradigmos“, – teigė jis.
Tuo metu Lietuvoje 2015 metais buvo sukurtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, priimti kibernetinės gynybos planai, vyksta kibernetinio saugumo pratybos, tačiau ekspertai jo būklę Lietuvoje kol kas vertina kaip nepatenkinamą.
„Kibernetinis saugumas, kaip minėjau, yra viena iš karto vedimo formų. Šalia propagandos ir informacinio karo mes turime ir kibernetinio saugumo iššūkius“, – sakė D.Grybauskaitė.
Kaip praneša Prezidentūra, šalių vadovų susitikime daug dėmesio skirta bendradarbiavimui NATO ir pasirengimui artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui 2018 m. Pasak šalies vadovės, didžiausios grėsmės NATO kyla rytiniame jo flange. Todėl nuolat atnaujinami Baltijos šalių gynybos planai su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, sprendimai dėl regioninės oro gynybos, priemonės išvengti karinės izoliacijos Baltijos bei Juodojoje jūrose ir spartesnis sprendimų priėmimas NATO – tai žingsniai, kurie būtini ne tik regiono, bet viso Aljanso saugumui užtikrinti.
Stabili ir atvira ES kaimynystė yra bendras Lietuvos ir Slovėnijos interesas. Abi valstybės pasisako už „atvirų durų“ politiką šalims, siekiančioms narystės ES ir NATO bei įgyvendinančioms būtinas reformas. Šalių vadovai aptarė paramą ES Rytų ir Pietų kaimynėms, kovojančioms su korupcija, stiprinančioms skaidrų ir demokratinį valstybių valdymą. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Baltarusijos statoma tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų neatitinkanti Astravo AE – nesuderinama su saugia ir geranoriška kaimynyste.
Susitikime taip pat buvo kalbama apie bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, sprendžiant migracijos iššūkius, užtikrinant ES šalių saugumą. Slovėnijai 2015 m. susidūrus su dideliu pabėgėlių srautu, Lietuva pirmoji sureagavo į jos pagalbos prašymą ir nusiuntė 60 policijos pareigūnų viešajai tvarkai palaikyti. Šengeno erdvės išorės sienas saugančios Lietuva ir Slovėnija siekia užtikrinti efektyvesnę ES išorės sienų apsaugą visoje Bendrijoje.
Prezidentai aptarė ir dvišalių ekonominių ryšių stiprinimą. Lietuvos ir Slovėnijos prekyba per praėjusius metus paaugo 5 proc., o 5 Lietuvos įmonės jau sėkmingai eksportuoja lazerius į šią šalį. Tačiau dar yra daug neišnaudotų galimybių bendradarbiauti informacinių technologijų, gyvybės mokslų, farmacijos ir chemijos pramonės, žemės ūkio srityse.
Susitikime taip pat pasikeista dovanomis. Prezidentė aktyviai sportuojančiam Slovėnijos vadovui padovanojo bėgimo marškinėlius ir gintaro dirbinį. Slovėnijos Prezidento dovana – išmanusis rankos papuošalas.
Prezidentė su oficialiu vizitu Slovėnijoje lankėsi praėjusių metų kovą.
