Išmoningo „kelio ženklo“ reklama, paskelbta elektroniniame stende, išdygo šalia keletą dešimtmečių taip niekaip ir nepastatomo Nacionalinio stadiono likučių, Vilniaus „Akropolio“ prieigose.
Ekrane pateikiama nuotrauka su rekonstruoto S.Dariaus ir S.Girėno stadiono panorama bei užrašas, skelbiantis, kad šis objektas yra už 103 km. Analogiška reklama, tik su kitokiu kilometražu, iškilo ir prie Klaipėdos „Akropolio“.
Uostamiesčio gyventojai labiau supranta humorą?
Internete ši šmaikšti Kauno miesto savivaldybės akcija jau sukėlė komentarų audrą – vieni tikina, kad kauniečiai vis dar kupini kompleksų, kiti giria už sąmojingą rinkodaros žingsnį.
„Šį sekmadienį Kaune vyks didelė šventė, kurioje laukiama daugybės svečių iš visos Lietuvos. Vaizdo klipas su stadiono nuoroda tėra papildomas kvietimas į atidarymą. Vis dėlto, išėjo kone socialinis eksperimentas.
Jokiais būdais čia nevertėtų bandyti įžvelgti „pašpilkavimų“ Vilniui, nes identiška reklama tuo pat metu pradėta transliuoti ir Klaipėdoje. Tik atstumas ten vietoje 103 atitinkamai nurodytas 215 km“, – 15min teigė Kauno mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Jarusevičius.
Du miestai, du vienodi ekranai panašiose vietose, prie didžiųjų prekybos centrų „Akropolis“, bet reakcijų daugiau sulaukta iš sostinės.
„Galima daryti išvadą, kad uostamiesčio gyventojai turi platesnį humoro jausmą, o pavieniai vilniečiai reaguoja kiek jautriau ir kartais pernelyg asmeniškai“, – pastebėjo Kauno mero patarėjas.
Atsieis apie 1000 eurų
Vienam kolegai šios reklamos autorystės jis negalėjo priskirti – tikino, kad tai komandinis rezultatas, kaip, neva, ir dauguma darbų Kauno mieste.
Kaip teigė T.Jarusevičius, ši reklama ekranuose rodoma gana retai ir sukasi nuo praėjusios savaitės pabaigos. Transliuoti ją ruošiamasi iki pat S.Dariaus ir S.Girėno stadiono atidarymo spalio 16-ąją.
Kauno miestui toks sumanus vilniečių ir klaipėdiškių pakvietimas atsieis 931,7 Eur.
„Lietuvos futbolo federacija organizuoja renginį ir platina bilietus. Mano žiniomis, bilietų jau beveik nelikę, bet nenoriu šito tvirtinti“, – teigė T.Jarusevičius.
Aštri Vilniaus valdžios reakcija
Į Kauno reklamą „Facebook“ sureagavo ir Vilniaus valdžios atstovai. Konservatorius vicemeras Valdas Benkunskas savo paskyroje „Facebook“ rašo, kad Kauno V.Matijošaitis, „vilniečiams paleidęs savo stadiono reklamą su atstumu iki Kauno, turbūt jaučiasi įkirtęs sostinei į skaudžią vietą. Iš tikrųjų Kauno meras į skaudžią vietą kirto tik Ukrainai – iš fabriko uždarbio Kaliningrade mokėdamas mokesčius į Rusijos biudžetą ir pardavinėdamas VIČI produkciją okupuotame Kryme. Naivu tikėtis, kad pastatęs stadioną išsiplausi reputaciją. Dar naiviau to tikėtis dergiantis iš Vilniaus.
Priminsiu, kad per šią kadenciją mes Vilniuje atnaujinome 35 stadionus, sporto aikšteles 21 seniūnijoje, pradėjome 4 pilnų matmenų stadionų statybas. Ir ne dėl to, kad nukreiptume dėmesį nuo gilių reputacinių problemų ar verslo Rusijoje. Darome savo darbą ir nesipuikuojame prieš kitus miestus.
Kauno merui linkiu pirmiausia susiskaičiuoti, kiek iš jo mokamų mokesčių Rusijoje yra nupirkta raketų, kurios atėmė ukrainiečių gyvybes ir griovė miestus. Kai susiskaičiuosite, duokite žinot, reklaminį stendą Laisvės alėjoje apmokėsiu“, – rašo V.Benkuskas, kuris neseniai paskelbė sieksiąs Vilniaus mero posto.
Dar aštriau pasisakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas konservatorius Adomas Bužinskas, V.Matijošaitį pavadinęs „marozu“ ir krauju susitepusiu verslininku.
„Kas mane pažįsta, žino, kad mėgstu ir kitus patraukti per dantį, ir iš savęs pasijuokti, tad vakarykštį pokštą apie Vilniuje niekaip nepastatomą stadioną būčiau priėmęs kaip sveiką niuksą iš Kauno pusės, bet tada prisiminiau, kad jis buvo organizuojamas marozo, sėkmingai darančio verslą Putino Rusijoje ir nematančio problemų, kad prisideda prie karo Ukrainoje. Tai pokštas gal buvo ir neblogas, bet Vilniuje mums krauju susitepusių verslininkų atriaugų nereikia, ačiū“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo A.Bužinskas.
Ragina vykti viešuoju transportu
Kauno stadiono atidarymo šventės svečiai raginami iš anksto planuotis kelionę viešuoju transportu.
Tam Kaunas pristatė naujovę: į renginio bilieto kainą įskaičiuotas važiavimas miesto autobusais ir troleibusais. Jie tądien mieste kursuos gerokai intensyviau.
Be to, sekmadienio popietę stadiono link, į Sporto gatvės stotelę veš ir trys nauji maršrutai.
Nuosaviems automobiliams numatytos parkavimo vietos miesto centre. Įvažiavimas į Perkūno alėją bus griežtai apribotas.
Važiuosiantieji nuosavu transportu raginami naudotis Autobusų stoties (Vytauto pr. 24) ir Vienybės aikštės (Vienybės a. 1, įvažiavimas iš V.Putvinskio gatvės) požeminėmis parkavimo vietomis, taip pat Kauno „Akropolio“ (Karaliaus Mindaugo pr. 49) aikštele.
Palikti automobilius bus galima ir Tunelio gatvėje ties tvarkomu Dainų slėniu, o į kalną pakilti naujaisiais Ąžuolyno laiptais.
Šventė S.Dariaus ir S.Girėno stadione prasidės 17 valandą. Organizatoriai prognozuoja sausakimšas žiūrovų tribūnas – išpirkti beveik visi bilietai. Durys atveriamos likus 1,5 valandos iki šventės pradžios – 15.30 valandos.
Finalinė kova ir šou programa
Spalio 16-ąją šventę atidarys Lietuvos futbolo federacijos taurės finalo rungtynės. Jose dėl trofėjaus susikaus Vilniaus „Žalgirio“ ir Kauno rajono „Hegelmann“ ekipos.
Po rungtynių žiūrovus neišsiskirstyti kvies vakarinė šou programa. Sportininkų lauks iškilminga apdovanojimų ceremonija, o visų susirinkusiųjų tribūnose – šventinis koncertas.
Daugiatūkstantinę publiką pasveikins Marijonas Mikutavičius, Jovani, Justinas Jarutis, Jessica Shy, „The Roop“, Leon Somov, Saulius Prūsaitis ir Iglė, Vidas Bareikis, „8 kambarys“ bei „Ritmas kitaip“.
Šildoma veja ir atsarginių kėdės
S.Dariaus ir S.Girėno stadionas – didžiausias Lietuvoje ir tarp moderniausių Baltijos šalyse. Per didžiuosius koncertus ši erdvė talpins dukart daugiau žiūrovų – iki 30 tūkstančių žmonių.
Statant stadioną, vien monolitinio gelžbetonio sunaudota 11 tūkst. kub. m, surenkamų gelžbetonio gaminių – 3,5 tūkst. kub. m, metalo konstrukcijų – 1,5 tūkst. tonos.
Iš viso prie statybų prisidėjo iki 10 skirtingų įmonių specialistų. Vienu metu statybvietėje plušo net apie 300 darbuotojų.
Vykstant sporto renginiams aistruolius nuo atšiaurių oro sąlygų saugos tribūnas dengiantis stogas, o sportininkams bet kuriuo metų laiku reikiamas sąlygas aikštėje užtikrins automatiškai šildoma hibridinė žalioji veja: natūrali, atkeliavusi iš Anykščių, su dirbtinės „įsiuvais“ kas 2 centimetrus. Po „susiūta“ hibridine žalia veja išvedžiota net 33 km šildymo vamzdelių.
„Siuvimo“ darbus atliko specialistai iš Šveicarijos. Ji šildoma bei laistoma – įrengta 13 purkštukų. Vejos laistymas bus valdomas programėle.
Futbolo aikštę juosia bėgimo takams ir kitiems lengvosios atletikos sektoriams įrengta aukščiausios kokybės, Pasaulio lengvosios atletikos federacijos sertifikuota trisluoksnė granulių danga, maksimaliai mažinanti sportininkų traumų tikimybę.
Į akis krinta neįprasta – tamsiai pilka, bėgimo takų spalva. Manoma, kad žiūrovams ji sukuria savotišką optinę iliuziją, jog aikštė yra arčiau.
Įrengti ir disko bei kūjo metimo sektoriai, šuolio rungčių įrenginiai.
Dabar patogesnės ir vidaus patalpos – iš pagrindų atnaujinti persirengimo kambariai, sanitariniai mazgai ir kitos erdvės.
Erdvėje – du didžiuliai ekranai rezultatams ir transliacijoms.
Sporto ir muzikos renginius tamsiuoju paros metu apšvies daugiau kaip 400 prožektorių bei šviestuvų.
Stadiono statybos atsiėjo apie 43 mln. eurų.
Kauno savivaldybė yra paskelbusi ir stadiono bei šalia esančios Sporto halės koncesijos konkursą. Sudarius ilgalaikę 15 metų sutartį, istoriniai miesto objektai bus patikėti vienam operatoriui. Laikinai šiuos objektus prižiūrės Kauno sporto mokykla „Startas“.