Smidrus Ariogaloje auginantis M.Vitauskas: priežiūros nedaug, o iš nedidelio ūkio galima labai gerai gyventi

Tačiau Marius prisipažįsta, jiems mintis ką nors auginti sukosi jau senokai, norėjosi auginti kažką, ko neaugina kiti, kur niša dar neužimta.

Mariaus ir Jolitos Vitauskų smidrų ūkis

+1

„Visi pradėjo auginti šilauoges, rinka jau perpildyta. Gavosi taip netyčia – vieną kartą paragavome. Gal net nuo to prasidėjo, kad teko pasigaminti kepsnį su šparagais. Labai patiko ir tai lėmė, susidėjo daugiau smulkmenų ir pradėjome“, – pasakojo prieš kelerius metus šios veiklos ėmęsis Marius.

Tąkart smidrai buvo pirkti prekybos centre. Dabar, galėdamas palyginti, M.Vitauskas anuos smidrus net prisimena nenoriai – savo užauginti yra visiškai kitokio skonio ir kokybės:

„Kaip diena ir naktis. Čia kaip lyginti porcelianą ir plastikinius indus – atsigerti galima, bet tik tiek.“

O į sezono antrą pusę vos ne kasdien galėtum derlių nuiminėti.

Smidrai yra daugiametė daržovė. Pavasarį, orams atšilus, ji išlenda iš žemės ir auga pakankamai sparčiai.

Gegužę, birželį, per patį smidrų sezoną, Vitauskai į talką skinti smidrų kviečiasi ir draugus. Derliui nuimti yra specialūs lenkti peiliai.

Apie Jonines sezonas baigiasi, tuomet krūmeliai paliekami tiesiog augti ir rudenį belieka juos nupjauti. Pavasarį ratas sukasi iš naujo.

„Didžiausias darbas yra, kai nuiminėji derlių, – sako Marius. – Gegužės pradžioje, jeigu orai šilti, smidrai pradeda dygti, augimas dar lėtesnis. O į sezono antrą pusę vos ne kasdien galėtum derlių nuiminėti.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marius Vitauskas

Daugiau hobis

Pirmuosius dvejus metus pasodinę smidrus Vitauskai derliaus nenuiminėjo, nors esą lyg ir galima, tačiau tai kenkia augalams. Tie patys augalai auginami ir 15 metų, kasmet nereikia jų sodinti.

Vis dėlto jis nevadino smidrų ūkio savo pagrindine veikla ar verslu: „Smidrų ūkis tai daugiau hobis, prasiblaškymas. Kiti išvažiuoja į keliones, o mes į smidryną keliaujame – čia pat Ariogaloje. Plotas nėra didelis, bet jo nešama nauda, palyginti, tarkim, su grūdininkų, yra daug didesnė. Daržininkystė yra ta sritis, kur iš mažo ploto gali gauti daug.“

Smidrų ūkis tai daugiau hobis, prasiblaškymas. Kiti išvažiuoja į keliones, o mes į smidryną keliaujame – čia pat Ariogaloje.

Įsigyti šiame ūkyje užaugintų smidrų galima internetu. Klientams iš Ariogalos, Raseinių, Kauno Vitauskai smidrus išvežioja patys, kitur siunčia. Į didžiuosius prekybos tinklus Marius sako nesiveržiąs, nes jų reikalavimai netenkina.

„Mes esame subūrę smidrų augintojus į krūvą. Jie būdavo pavieniai, kas hektarą augina, kas pusę. Mes galime kiekį išspausti didelį, bet į prekybos tinklus nenorime“, – kalbėjo Marius.

Pirmąjį sezoną Vitauskai labai bijojo, kad neturės kam parduoti savo derliaus, o paaiškėjo, jog norinčių tiek, kad smidrų tiesiog neužteko.

Smidryno/„Facebook“ nuotr./Vitauskų smidrų ūkis

Eksperimentuoti nebijojo

Šiemet Lietuvoje iš viso deklaruota apie 50 hektarų smidrynų. Vitauskų turimą arti hektaro ploto prižiūrėti gali du žmonės, net per daug nevargstant. Jeigu auginama daugiau, tuomet pagalbos prireikia.

„Labai daug savo kailiu išbandėme. Kiti bijo eksperimentuoti, o mums teko – dėl priežiūros, auginimo būdų, laistymo sistemų. Sudėtingiausia yra fizinis darbas, kai nuiminėjame derlių“, – kartoja Marius.

Sodinimui papratai organizuojama talka. Tokią tikėtasi surengti ir šiemet, tik štai sodinukų gauti nepavyko.

Pirkti Lietuvoje ar auginti patys Vitauskai nesiryžta, sako geriau pasitikintys patyrusiais užsienio augintojais.

Labai daug savo kailiu išbandėme. Kiti bijo eksperimentuoti, o mums teko – dėl priežiūros, auginimo būdų, laistymo sistemų.

„Žemės yra, ji ruošiama, bet kokybiškų daigų trūksta. Šiemet norėjome išsiplėsti, bet nebegavome sodinukų. Visada būdavo, kad likus mėnesiui iki sodinimo gali rezervuoti tam tikros veislės tam tikrą kiekį daigų, o dabar nuo rugsėjo nėra tokios galimybės. Jeigu šiuo metu rezervuotume, tai gal kitam sezonui ir gautume. Galimybių pirkti kitur yra, tik kainų skirtumas – 6-8 kartai“, – teigė Marius.

Atsiperka greitai

Tikslios sumos, už kiek perka vieną smidrų sodinuką, Marius neatskleidė.

O paklaustas, ar jau sugrįžo investicijos, sakė, kad žiūrint, kaip skaičiuosi.

„Jeigu skaičiuosi savo įdėtą darbą, tai gal dar ne, bet pagal visą matematiką po pirmo gero sezono ūkis jau turėtų stovėti nulyje, po antro sezono jau turėtų būti pliusas.

Bet štai dabar įsirenginėjame šaldymo patalpą, tai – pinigai. Jeigu nori būti kažkuo pranašesnis už kitus, tada neskaičiuoji. Mes nesinaudojome jokia parama, darėme viską patys, neturime ir įsipareigojimų“, – kalbėjo M.Vitauskas.

Smidryno/„Facebook“ nuotr./Vitauskų smidrų ūkis

Jo skaičiavimais, hektarui smidrų reikia bent 10 tūkst. eurų investicijų.

Suma skirsis nuo to, kokius daigus rinksies – kaip sako Marius, tarkim, A klasės daigai kainuoja gerokai brangiau nei B klasės, bet pirkdamas mažesnius daigus, prarasi vienerių metų derlių, galbūt ir ateityje tie augalai bus silpnesni.

O ir pajamos šių daržovių augintojus džiugina: M.Vitauskas skaičiuoja, kad iš trijų hektarų smidryno šeima gali išgyventi visus metus, galima net ir iš mažesnio ūkio gyventi labai neblogai.

Vitauskai turi ir kitų veiklų, kaip sako Marius, turi būti keli upeliai, jei vienas kuris išsektų.

Sezono pradžioje pusės kilogramo smidrų pundelis kainuoja 6-7 eurus, sezonui įpusėjus – 4-5 eurus, pasiekus piką kaina krenta ir iki 2,5-3 eurų.

Šis darbas nėra sunkus, o tikrai pelningas.

Vienas daigas gali užauginti nuo 100 iki 500 gramų smidrų, tad jei daigų pasodinama 10 tūkst., derliaus bus nuo tonos iki penkių – pavertus į pinigus, tai bus nuo 10 tūkst. eurų iki daug, juokiasi Marius.

Oro sąlygos didelės įtakos smidrams neturi, tik šlapias pavasaris, kai vanduo užsistovi, kenkia.

Dirva prieš sodinimą turi būti labai gerai paruošta, sodindami pirmuosius daigus Vitauskai skubėjo, tad dabar jau sako turintys patirties ir planuodami plėsti ūkį žemę ruošia kelerius metus, visų pirma, tikėdamiesi išvengti piktžolių.

Pavasarį tereikia patikrinti, ar netrūksta trąšų.

„Šis darbas nėra sunkus, o tikrai pelningas“, – kitus imtis šios veiklos ragino Marius, neslėpdamas, kad pačiam teko informacijos apie smidrų auginimą ieškoti internete užsienio kalbomis, tačiau pats dabar mielai žarsto patarimus kitiems augintojams.