„Šie akmens amžiaus radiniai pradeda griauti tradicinę nuomonę apie tai, jog Kopgalis – geologiškai jauniausias Lietuvos žemės kampelis, t. y. susiformavęs gana vėlai – per XVII–XVIII a. Akivaizdu, kad žmonės čia gyveno daug seniau“, – teigia archeologas Klaidas Perminas.
Tai tvirtina ir Klaipėdos universiteto mokslininkas, profesorius Algirdas Girininkas, vaikštinėdamas po tyrimų vietovę Smiltynėje ir rodydamas, kur aptikti vertingi radiniai. Mokslininkai šiuo metu yra atkasę keturis buvusio pastato kampus, kur vykdo tyrimus. Tai prieš daugiau nei pusšimtį metų nugriauto čia veikusio viešbučio likučiai.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, turima planų Kopgalio kaimą atkurti, atstatyti kai kuriuos pastatus. Muziejui itin trūksta erdvių, kur galėtų vykti renginiai – spektakliai, koncertai, taip pat būtų eksponuojami dideli eksponatai.
„Muziejus yra apribotas patalpomis, nes yra istorinėje vietoje, paveldo saugomoje vietoje. Ieškome galimybių, kaip įgyvendinti plėtros planus muziejaus srityje – tai eksponatų saugojimas, veiklos susijusios su sklaida, parodų zonos.
Dar 2005 metais, kai buvo rengiamas naujas mūsų teritorijos detalusis planas, buvo iškelta idėja, kad galima būtų pasinaudoti tuo, jog čia buvo Kopgalio kaimas, buvo gražūs pastatai, pakankamos apimties, kurie galėtų būti panaudoti muziejiniams tikslams.
Nuo 2012 metų organizuojame archeologinius tyrimus tam, kad nustatytume tų pastatų vietas, gautume kampus, nustatyti matmenis pastatų, pagal tai atkurtume lokalizaciją, kaip jie išsidėstę, kokie jų dydžiai. Po 4-5 metų gal imtumėmės ir projektuoti pastatus, kurie atitiktų to meto architektūrą. Kalba eina apie XIX-XX amžiaus pastatus“, – kalbėjo O.Žalienė.
