Siekiant išlaikyti Klaipėdos uosto konkurencingumą, jį kryptingai vystant ir modernizuojant, kad į Klaipėdą atplauktų kuo didesni laivai ir jie galėtų būti pilniau pakrauti, keičiasi ir uosto parametrai. Šie pokyčiai, laivų dydžiai turi įtakos ir laivų eismo organizavimui.
„Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštas Smiltynėje užtikrins dar saugesnį laivų įvedimą. Šis statinys yra ypatingos svarbos, jame netrukus bus sumontuota visada reikalinga radiolokacinė įranga. Siekiant apsaugoti šį strateginį statinį, teritorija aplink jį bus aptverta ir, labai gaila, bet gyventojai patekti į šį bokštą negalės, nes ne tokia jo paskirtis. Projekto įgyvendinimas šiek tiek užtruko, nes siekėme, kad statinys įsikomponuotų ir kuo natūraliau įsilietų į Kuršių nerijos kraštovaizdį“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Bokštas sukonstruotas iš į viršų siaurėjančių lakštinio plieno elementų. Bokštas su dviem aikštelėmis siekia beveik 30 metrų aukštį. Netrukus ant radaro bokšto bus montuojama reikalinga įranga, bus tvarkoma aikštelė aplink jį. Radiolokacinės kontrolės bokštą stato UAB „Borta“.
Kaip anksčiau skelbta, radiolokacinės kontrolės bokšto projektą rengė architektūrinės koncepcijos konkursą laimėjusi AB „Panevėžio statybos trestas“. Kad statinys labiausiai įsikomponuotų į kraštovaizdį, atitiktų kitus keliamus reikalavimus, architektūrines koncepcijas vertino sudaryta komisija, kurioje buvo ne tik Uosto direkcijos darbuotojai, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovai, o taip pat ir Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai.
„Prieš keletą metų pirminio projekto varianto ir numatytos įrengimo vietos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos siūlymu buvo atsisakyta. Dėl to buvo organizuotas konkursas geriausios architektūrinės idėjos bei visoms šalims priimtiniausio sprendimo parinkimui. Siūlyta galimybė radaro bokštą pritaikyti lankytojams, tačiau dėl technologinių įrenginių ši galimybė nenumatyta“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Piekienė.
Vienas iš esminių reikalavimų buvo tas, kad radaro bokšto architektūrinė išraiška maksimaliai derėtų su Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, o pati radaro bokšto konstrukcija ir architektūrinė išraiška būtų tokia, kad statinys būtų suvokiamas kaip orientyras, žymintis UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo teritoriją. Kuriant architektūrinę koncepciją buvo stengiamasi išlaikyti statinio vertikalią pusiausvyrą aikšteles projektuojant priešingomis kryptimis, taip fasade sukuriant medžio vainikų atkartojimą. Pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų profiliai, kildami į viršų, liaunėja, primindami medžio kamieno siluetą.
