„Tikslas labai aiškus – kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų konkurencingas ir pasaulinio lygio, o kolegijos būtų pilnavertės aukštosios mokyklos, kurios rengtų reikalingus specialistus ir vykdytų taikomųjų mokslų tyrimus“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas teigė, jog siūlomų reikalavimų šiuo metu neatitinka nei viena iš 12 valstybinių kolegijų, o pasiekti iškeltus tikslus pačios vienos, be konsolidacijos, galėtų dvi–trys didžiosios.
Pertvarkos reikės visoms
Viceministro teigimu, po pertvarkos šalyje galėtų veiktų septynios valstybinės kolegijos, tačiau visos dabartinės įstaigos tęstų veiklą kaip didesnių kolegijų padaliniai, tad aukštojo mokslo pasiekiamumas visuose regionuose būtų užtikrintas.
„Įsivaizduotume, kad realu, jog pagal studentų skaičius, dabartinį potencialą, po pertvarkos veiktų septynios institucijos, kurios turėtų turėti padalinius, pasklidusius po tuos miestus, kur yra ir dabar“, – sakė G.Jakšas.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos vadovas Nerijus Varnas teigė, kad pokyčiai neišvengiami, nes dėl objektyvių demografinių priežasčių mažės studentų skaičius.
„Kai tau sako, kad tau yra blogai ar bus blogai, natūralu, kad kyla pasipriešinimas ir ieškoma priežasčių, kaip pateisinti vieną ar kitą rezultatą arba jį paneigti, tačiau objektyviai žiūrint demografija nepasikeis, todėl tas pokytis vyks“, – per spaudos konferenciją sakė N. Varnas.
Pasak G.Jakšto, pertvarka bus aktuali visoms kolegijoms ir planus, kaip sieks iškeltų tikslų, turės pateikti visos, nes nei viena iš jų šiuo metu neatitinka visų įvardytų reikalavimų.
„Kreipiamės į visas kolegijas, visos kolegijos turės pateikti planus, nei viena kolegija keliamų reikalavimų dabar neatitinka. Kai kurios kolegijos, kurios pakankamai didelės, jos turi potencialo, galės, matyt, įgyvendinti reikalavimus ir vienos, tai čia būtų dvi–trys didžiausios kolegijos pagal studentų skaičių“, – kalbėjo G.Jakštas.
Anot jo, visos kitos turėtų ieškoti galimybių jungtis tarpusavyje ar jungtis prie didesnės, galbūt su universitetu kooperuotis, yra ir tokios galimybės. Ši pertvarka turės paliesti visas ir visos turės atnešti siūlymus, kaip jos atlieps keliamus reikalavimus“, – pažymėjo viceministras.
Pertvarkos dalyvėms – 20 mln. eurų
Pertvarkoje dalyvaujančioms kolegijoms reorganizacijai planuojama skirti 20 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšų, o planų dėl keliamų tikslų įgyvendinimo laukiama iki balandžio 30 dienos.
„Puikiai matome, kad didžioji dalis 1200 studentų skaičiaus nepasieks, ir galvodami apie savo bendruomenes, studentus, kad mums patikėti tam tikri valstybės pinigai, turime priimti sprendimus, kurie bus racionaliausi. Tuos siūlymus pateiksime iki numatytos datos“, – sakė Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos vadovas.
Valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams įvardyti Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane, kurį trečiadienį svarstys Vyriausybė.
Jame nurodoma, kad minimalus 1200 studentų skaičius būtinas siekiant suformuoti ir išlaikyti stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinti kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.
Taip pat tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent pusės etato dalimi.
ŠMSM kviečia kolegijas pačias teikti siūlymus dėl savo ateities, o nesulaukusi iniciatyvų dėl galimų pokyčių iš valstybinių kolegijų, sprendimus parengtų pati ministerija.
„Kviečiame kolegijas pačias teikti siūlymus, įsivertinti situaciją, pasirengti strateginius planus ir pasiūlyti, kaip jos mato savo perspektyvą, galimą resursų sutelkimą“, – per spaudos konferenciją sakė ministrė.
Pasak ŠMSM, numačius kokybinius rodiklius, kolegijos pačios spręstų, kaip jus pasiekti, jei matys būtinybę ar poreikį, galės inicijuoti pertvarkos procesus, atsižvelgdamos ir į regiono poreikius.
Plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei iki šių metų birželio 30 dienos.
Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų. Studentų skaičius jose šiuo metu svyruoja nuo 500 iki daugiau kaip 6 tūkstančių, didžiausios yra Vilniaus ir Kauno kolegijos.