Seimo nario Artūro Skardžiaus teikti pasiūlymai dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo sudarė išskirtines verslo sąlygas mažųjų saulės elektrinių vystytojams, taip pat – leido jiems pasipelnyti valstybės sąskaita.
Taip pat jo pasiūlymai galėjo būti naudingi verslo grupėms, kurios pradėjo procedūras dėl vėjo jėgainių Baltijos jūroje.
Prie tokių išvadų priėjo Energetikos ministerijos ekspertai, įvertinę 10 šio parlamentaro teiktų pasiūlymų. Tai oficialus dokumentas – ekspertų nuomonę pasirašė ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Energetikos ministerijos išvados bus prijungtos prie Seimo Antikorupcijos komisijos atliekamo parlamentinio tyrimo dėl A.Skardžiaus veiklos ir finansinių ryšių su energetikais.
Pasiūlymai nepagrįsti
Oficialias išvadas rengę ekspertai daugiausia dėmesio skyrė A.Skardžiaus pasiūlymams dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatų, susijusių su mažosiomis saulės elektrinėmis. Tai yra – iki 10 kW ir 30 kW galios.
2013 metų pradžioje naujai išrinktas Seimas bandė sureguliuoti vadinamąjį saulės elektrinių bumą. Tada buvo nuspręsta, kad valstybė padidintu tarifu turėtų supirkti ne daugiau nei 10 MW tokių elektrinių energijos. Tačiau A.Skardžius su kitais Seimo nariais pasiūlė neįtraukti į bendrą kvotą mažųjų saulės elektrinių pagaminamos elektros.
Energetikos ministerijos nuomone, toks Seimo nario pasiūlymas „nėra paremtas aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, o būtinumas riboti konkurenciją – nepagrįstas aplinkos apsaugos ir energetikos tikslais“.
Dabar energetikos ekspertai pateikė skaičiavimą, kad priėmus A.Skardžiaus teiktus pasiūlymus valstybė padidintu tarifu iš saulės elektrinių būtų supirkusi ne 10 MW, bet 151 MW elektros energijos.
Energetikos ministerijos nuomone, toks Seimo nario pasiūlymas „nėra paremtas aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, o būtinumas riboti konkurenciją – nepagrįstas aplinkos apsaugos ir energetikos tikslais“.
Išvadose rašoma, kad A.Skardžiaus pasiūlymu sudaromos išskirtinės ir nekonkurencinės sąlygos gamintojams, ketinantiems plėtoti ne didesnės kaip 10 kW ir 30 kW galios saulės elektrines.
„Seimo nario pasiūlymu nebuvo pagrįstas tokio išimtinumo tikslingumas ir būtinumas; nebuvo pagrįsta, kodėl išimtinių sąlygų taikymas yra siejamas su anksčiau nurodyta elektrinių įrengtąja galia ir kodėl išimtinių sąlygų taikymas elektrinėms iki 30 kW yra siejamas su leidimų išdavimo terminu“, – rašo ekspertai.
Nenaudinga valstybei, bet naudinga Skardžiams
Energetikos ministerija atkreipė dėmesį, kad A.Skardžius pateikė ir kitą abejonių keliantį pasiūlymą.
2013 metais jis parlamente siūlė elektros supirkimo kainą mažosioms saulės elektrinėms skaičiuoti pagal tai, koks supirkimo tarifas galiojo išduodant leidimą plėtrai. Įprastai elektros supirkimo kaina nustatoma tada, kai gamintojas pasistato elektrines ir pasiruošia gamybai.
Ekspertai rašo, kad toks A.Skardžiaus pasiūlymas „sudaro sąlygas gamintojui piktnaudžiauti, delsiant pradėti įgyvendinti saulės elektrinės statybas ir elektros energijos gamybą, laukiant, kol pasikeis situacija rinkoje, pavyzdžiui, atpigs elektros energijos gamybos įrenginiai, ir mažesniais kaštais pasistačius elektrinę pasinaudoti fiksuotu tarifu“.
15min atkreipia dėmesį, kad Energetikos ministerija savo išvadose nevertino fakto, jog paties A.Skardžiaus sūnus, žmona ir dukterėčios šeima būtent tuo laiku ruošėsi vystyti saulės elektrines iki 30 kW.
Taigi politikas Seime teikė pasiūlymus, kurie tarsi nenaudingi valstybei, bet naudingi jo šeimai ir giminaičiams.
Pasisakė ir dėl vėjo jėgainių
Apie politiko A.Skardžiaus teiktus pasiūlymus dėl saulės elektrinių jau anksčiau buvo pasisakę ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ekspertai. Jų išvada buvo tokia pati: Seimo nario pasiūlymai sudarė sąlygas mažųjų saulės elektrinių vystytojams pasipelnyti iš valstybės.
Tačiau Energetikos ministerija pateikė nuomonę ir apie A.Skardžiaus veiklą dėl vėjo jėgainių.
Ekspertų nuomone, Seimo nario teikti pasiūlymai dėl vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje apribotų valstybės galimybes disponuoti ir efektyviai išnaudoti savo jūrines teritorijas. Be to, sudarytų išskirtines verslo sąlygas asmenims, anksčiau nei kiti gavusiems leidimus tokiai veiklai.
Ekspertai rašo, kad dėl A.Skardžiaus pasiūlymų valstybė galimai turėtų nuostolių, o finansinė našta gultų ant elektros vartotojų.
„Tai galimai neatitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių, kurių vienas iš tikslų yra užtikrinti, jog konkurencija vidaus rinkoje būtų neiškreipiama neteisėta valstybės pagalba, kuri, be kita ko, gali apimti visas suteikiamas nuolaidas, tiesiogines ar netiesiogines kompensacijas“, – rašoma išvadoje.
A.Skardžiaus politinė pozicija dėl vėjo jėgainių Baltijos jūroje statybos buvo naudinga Norvegijos investicinio fondo „Vardar Eurus“ valdomai įmonei „Baltic Energy Group“ – bendrovė jau yra atlikusi poveikio aplinkai įvertinimą. Kita šių norvegų valdoma įmonė „Naujoji energija“ turi dvi vėjo jėgaines ant Skardžių žemės.
„Naujoji energija“ du nedidelius žemės lopinėlius nuomoja iš bendrovės „Renovacijos partneriai“, itin brangiai nuomojasi žemę iš paties A.Skardžiaus ir jo žmonos Snieguolės Skardžiuvienės. Nors dviem vėjo elektrinėms pakanka vos 0,25 hektaro žemės, „Renovacijos partneriai“ iš Skardžių nuomojasi net 28 hektarų plotą, už jį politiko šeimos kišenę kasmet papildydami 24 tūkst. eurų suma.
Ekspertų išvados atsidurs tyrime
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius patvirtino, kad gavo Energetikos ministerijos išvadas ir su jomis susipažino.
„Komisija pati kreipėsi į Energetikos ministeriją. Tokio kreipimosi iniciatorius buvau ne aš, bet visa komisija nusprendė, kad būtina gauti ir kompetentingos institucijos nuomonę dėl teiktų teisės aktų projektų. Tai mes tą ir padarėme“, – 15min sakė V.Gailius.
Jis teigė, kad su ekspertų nuomone susipažino ir kiti parlamentinį tyrimą atliekantys politikai. Kadangi šis dokumentas nėra slaptas, jo kopija buvo perduoda ir pačiam A.Skardžiui.
„Be jokios abejonės, tos išvados patvirtina ir kažkiek praplečia Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą nuomonę. Aišku, šita informacija mums yra labai naudinga ir ją naudosime rengdami išvadas“, – sakė V.Gailius.
Ketvirtadienį 15min bandė susisiekti ir su pačiu A.Skardžiumi, tačiau jis neatsiliepė.
Parlamentinis tyrimas bus atliekamas iki lapkričio 3-iosios. Antikorupcijos komisija vis dar laukia Valstybės saugumo departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadų dėl A.Skardžiaus veiklos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Viskas, ką reikia žinoti apie Artūro Skardžiaus skandalą