„Aišku, yra nuomonių visokių, tačiau seniūnijoje jau turime džiaugsmą – karjerą Kvesuose, todėl žinome jo teikiamus „malonumus“. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas žadėjo, kad karjero prie Nemuno šalia Kulautuvos nebus, tačiau verslininkai juda toliau. Įdomu, ar meras tesės savo žodį?“, – tokį klausimą 15min redakcijai atsiuntė Virbaliūnų kaimo Kauno rajone gyventoja Jūratė.
Internete sklando peticija, kurioje visi, prieštaraujantys karjerui tokioje gamtos ir kultūros požiūriu jautrioje vietoje (kraštovaizdis priskiriamas prie vertingų šalyje kraštovaizdžio tipų, o Nemuno pakrantės yra vertingos tiek estetiniu, tiek gamtiniu, tiek ir biologiniu aspektu), gali pasirašyti ir išreikšti savo nuomonę. Vietinių gyventojų parašai rinkti ir pavasarį, vos tik pasklidus žiniai apie planuojamą karjerą. Tuomet jų surinkta apie tūkstantį.
„Sakau jums tvirtai – mes šio projekto nepalaikome, net nesvarstome“, – dar birželį garantavo su Kulautuvos ir Batniavos bendruomenių atstovais susitikęs Kauno rajono meras V.Makūnas.
Verslininkų taikiklyje atsidūrusi 45 ha teritorija yra vertinga kraštovaizdžio dalis. Su ja ribojasi net 15 įvairių paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis. Čia driekiasi dviračių trasa, piligrimų kelias. Nemuno pakrantė priskirta vieningam specialių Europos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“, joje yra retų augalų rūšių, paukščių buveinių. Seniūnija šalia dviračių trasos planuoja įrengti skulptūrų parką. Tad keliamas klausimas, kaip tokioje vietoje galėtų atsirasti triukšmą bei dulkes kelianti pramonės įmonė?
„Minima teritorija Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane yra žemės ūkio paskirties. Jos keisti negalime pirmiausia todėl, kad sklypas ribojasi su itin jautria nacionalinio gamtinio karkaso zona“, – dar birželį reziumavo Kauno rajono savivaldybės vyr. architektė.
Gyventojai širsta
Po tokio griežto valdžios ir bendruomenių narių „ne“, rodos, kalbos apie karjerą nurimo. Vis dėlto, prieš pat didžiąsias metų šventes vietiniai gyventojai sulaukė „dovanėlės“ – paviešinta informacija apie parengtą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo Kauno rajono savivaldybėje, Batniavos seniūnijoje, Virbaliūnų kaime, poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą. Vėl sukilo nepasitenkinimo banga dėl to, kad „verslo rykliai nori sudrumsti gamtos idilę“.
„Tai visiško cinizmo pavyzdys gamtai, paveldui, žmonėms“, – teigė vienas gyventojas.
Jam pritarė kitas: „Šalia kurorto statyti karjerą – didžiulė nesąmonė. Tas pats, kaip kurortą įrengti pramoniniame rajone“.
„Nenorime iš savo namų Virbaliūnų kaime matyti žvyro karjerus ir pastoviai girdėti technikos ūžesį“, – prieštaravo trečias.
Šalia kurorto statyti karjerą – didžiulė nesąmonė.
Žmonės širsta, kad viską bandoma užglaistyti PAV programoje pateiktu „gražiu paveiksliuku“. Jie siūlo nuvykti į Kvesus ir pamatyti tikrąjį žvyro ir smėlio kasybos paveikslą. Kiti reziumavo, kad kompromiso šiuo atveju neįmanoma rasti – belieka bendruomenėms bandyti išpirkti iš verslininkų žemės sklypus ir taip apsaugoti savo ramybę bei verslo interesus.
Žada veiklą ne visoje teritorijoje
15min susipažino su UAB „Ekostruktūra“ parengta ir pernai gruodžio 21 dieną viešai paskelbta PAV programa. Poveikio aplinkai vertinimas UAB „Benefaktor“ planuojamai ūkinei veiklai – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui, – yra privalomas, kadangi greta esančioje „Natura 2000“ teritorijoje saugomos mažosios žuvėdros (Sterna albifrons).
Numatyta ūkinė veikla apima keletą sklypų, kurie kartu sudaro apie 46 ha, tačiau pati gavyba, kaip teigiama PAV programoje, planuojama tik kiek daugiau nei pusės teritorijos plote – apie 26,2 ha. Plotą neva nuspręsta sumažinti dėl to, kad kasybos veikla nepatektų į kultūros paveldo ar „Natura 2000“ teritorijas, kad kuo mažiau būtų pažeista saugoma gamtinė, istorinė ar kultūrinė aplinka.
Artimiausia žinoma mažųjų žuvėdrų kolonija, kaip teigiama PAV programoje, įsikūrusi saloje ties Kulautuva, maždaug 380 m atstumu nuo planuojamos ūkinės veiklos zonos. PAV ataskaitoje žadama detalizuoti galimą poveikį mažosioms žuvėdroms, numatyti neigiamą poveikį mažinančias priemones, pvz., po karjero išeksploatavimo įrengti dirbtines saleles, tinkamas žuvėdroms.
Taip pat planuojama beveik aplink visą karjerą (išskyrus įvažiavimą) supilti augalinio sluoksnio ir mineralinės dangos sąvartas–pylimą, kuris bus apytiksliai 3 m aukščio ir 3-5 m pločio.
Remiantis saugomų rūšių informacine sistema, sklypuose, kuriuose turėtų būti įrengtas karjeras, ir jų gretimybėse nebuvo, kaip teigiama PAV programoje, užfiksuoti jokie saugomų rūšių stebėjimo atvejai. Teritorijoje neva vyrauja beveik tik atmosferos kritulių drėkinamos sausuminės pievos, kurios yra mažai derlingos, nes čia augantiems augalams trūksta drėgmės ir maisto medžiagų. Teritorijoje, tikinama, nėra žinoma svarbių paukščių perėjimo ar susitelkimo migracijų metu vietų.
Miškai į planuojamos ūkinės veiklos teritoriją, teigiama, taip pat nepatenka.
Planuoja apjuosti pylimais
Svarstomos alternatyvos, skaidyti karjero eksploatavimą etapais (išeksploatuojant vieną plotą, užbaigus darbus rekultivuoti tą plotą, pylimą panaikinti, pritaikyti teritoriją rekreacijai ir toliau persikelti į kitą plotą, jį vėl apjuosti pylimu). Tokia alternatyva svarstoma siekiant sumažinti estetinį poveikį, paskubinti rekultivacinius procesus ir pritaikymą rekreacijai, minimizuojant plotą sumažinti galimus poveikius dėl užliejamumo, triukšmo sklidimo, dulkėtumo.
Pasak PAV programos kūrėjų, karjero ribos suplanuotos taip, kad jis nepatektų į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijas ar Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre išskirtas oficialias jų apsaugos zonas (apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį ar vizualinės apsaugos pozonį).
Planuojamai veiklai neva yra artimos trys nekilnojamosios vertybės: Lietuvos sklandytojų slėnis, Lietuvos sklandytojų slėnis II, Virbaliūnų senovės gyvenvietė. Tik viena iš šių vertybių – Lietuvos sklandytojų slėnis, kaip pabrėžia PAV programos ruošėjai, apie 300 m ilgyje ribojasi su planuojamu karjeru, kitos yra už žvyrkelio – 7-101 m atstumu.
Įrengus karjerą ir pradėjus veiklą, už šių objektų ribos, kaip pripažįsta PAV programos rengėjai, išties bus juntamas dulkėtumas, triukšmas, nereikšminga vibracija, tačiau nekilnojamųjų kultūros vertybių objektų gruntas, kaip tikinama, judinamas nebus, kultūros vertybių teritorijoje darbai nebus atliekami, karjero sunkusis transportas nevažinės net ir šalia vertybių esančiu žvyrkeliu.
Žaliavą gal veš, o gal plukdys
PAV programoje teigiama, kad karjeras bus atokiau nuo gyvenamųjų namų. Pavieniai gyvenamieji namai Gineitų kaime, Šlaito gatvėje yra susitelkę ant aukšto šlaito, kurį nuo karjero riboja tankiai augantys aukšti šlaito želdiniai, pavienis namas Tamaros gatvėje, esantis slėnyje, miško pakraštyje, nutolęs apie 450 m, o didesnė gyvenamųjų namų koncentracija susitelkusi apie 700 m atstumu už tankiai aukštais medžiais ir krūmais apaugusio Klevinės upelio.
Taip pat programoje pateikiamos ir žaliavų iš karjero išgabenimo alternatyvos. Vežti esamais keliais, kai vežimo kelias yra pritaikomas prie esamo kelių tinklo, arba įrengti naują kelią per įsigytus sklypus. Kita alternatyva – žaliavų iš karjero pakrovimas į baržą ir plukdymas Nemunu. Konkreti vieta tam dar nėra parinkta, ji bus siūloma PAV ataskaitoje.
PAV programoje pabrėžiama, kad žaliavų transportavimo kelias per Kulautuvą ir Virbaliūnų gyvenvietes yra griežtai draudžiamas. Taip pat neva nebus naudojamas Paštuvos kelias. Teigiama, kad sunkiasvorių automobilių srautas bus vykdomas per lauko kelius ir privačius žemės ūkio sklypus, kuriuose suformuotas kelio servitutas.
Darbai karjere būtų vykdomi nuo balandžio iki gruodžio (iš viso 9 mėnesiai per metus – apie 189 darbo dienos), 5 dienas per savaitę viena pamaina, kurios trukmė – 8 valandos, darbo laikas nuo 8 iki 17 valandos. Karjere numatomi naudoti mechanizmai: 2 buldozeriai, 2 ratiniai ekskavatoriai, krautuvas-ekskavatorius, krautuvas, sunkvežimiai.
Numatyti ir pagrindiniai teršalai, išsiskirsiantys iš planuojamos ūkinės veiklos, galintys turėti lokalų poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai: anglies monoksidas, lakieji organiniai junginiai, azoto dioksidas, kietosios dalelės, sieros dioksidas.
Kita alternatyva – žaliavų iš karjero pakrovimas į baržą ir plukdymas Nemunu.
Vizija – pritaikys rekreacijai
Programoje pabrėžiama, kad kasyba planuojama apie 12 km nuo Kauno miesto ir toliau kaip 1,2 km nuo pušynais bei vandens telkinių apsupto Kulautuvos miestelio kurortinės teritorijos. Karjero sumanytojai primena ir jau išeksploatuotą kadaise veikusį Kulautuvos karjerą, kuris šiuo metu yra neva itin pamėgta vietos gyventojų ir svečių vieta: joje maudomasi, veikia vandens sporto pramogos, karjeras pritaikytas poilsiui (įrengtas paplūdimys, automobilių stovėjimo aikštelė).
„Jau išeksploatuotas karjeras yra vienas iš Kulautuvos traukos centrų. Tokiu pačiu principu planuojama ir naujojo karjero Virbaliūnų kaime ateitis“, – rašoma PAV programoje.
Apytiksliai 26,2 ha plote iš viso galėtų būti iškasta apie 7082 tūkst. kubinių metrų smėlio ir žvyro išteklių. Gavybos darbai truktų apie 25-erius metus. Baigus kasybos darbus, išeksploatuoto karjero dugnas būtų išlygintas, išoriniai šlaitai nulėkštinti ir jo vietoje suformuotas vandens telkinys.
Beje, pagal potvynių žemėlapį planuojamas karjeras patenka į didelės tikimybės (10 proc.) ir ekstremalių situacijų (0,1 proc.) potvynio zoną. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, kaip teigiama PAV programoje, planuojama atlikti poveikio Nemuno upės hidrauliniam-hidrologiniam režimui modelinius tyrimus. Šiuo atžvilgiu ir vėl, kaip pavyzdys, primenamas vos 3 km nuo planuojamos ūkinės veiklos esantis išeksploatuotas karjeras Kulautuvoje, kuris lygiai taip pat patenka į didelės tikimybės (10 proc.) ir ekstremalių potvynio zoną, aplink kurį stovintys net gyvenamieji namai, kvartalai patenka į ekstremalių situacijų (0,1 proc.) potvynio zoną.
Techninio karjero projekto parengimas ir kasybos leidimo gavimas numatomas 2021 metais, eksploatacijos pradžia – 2021-2022 metais.
Galutinis sprendimas – aplinkosaugininkų rankose
Dėl šios PAV programos ir ataskaitos savo išvadas turi pateikti Kauno rajono savivaldybė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyrius. Galutinį sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priims atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra (AAA).
Parengtai PAV programai, kaip teigia jos ruošėjai, jau pritarė VSTT, NVSC Kauno departamentas (pateikė pastabų, papildžius programą – pritarė papildytai PAV programai), o Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba išvadų per nustatytus terminus nepateikė, o tai, kaip teigia PAV programos rengėjas, reiškia pritarimą.
PAV programoje teigiama, kad planuojamai veiklai atlikti žvalgybiniai geologiniai tyrimai. Atsižvelgdama į juos, 2020 metų rugsėjo 11 dieną Lietuvos geologijos tarnyba aprobavo ir patvirtino Kauno rajono Virbaliūnų smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgytų išteklių įrašymą į Lietuvos žemės gelmių registrą.
AAA: savivaldybė gali uždrausti tokią veiklą
15min žurnalistė kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA), kurios rankose bus galutinis sprendimas dėl to, ar karjeras egzistuos, ar ne.
Kaip paaiškino šios įstaigos atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė, remiantis Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) įstatymu, kai privaloma vertinti PŪV poveikį aplinkai, pirmiausiai, yra rengiama PAV programa, kurios projektas derinamas su šiame procese dalyvaujančiais suinteresuotais subjektais (išvardinti anksčiau).
PŪV organizatorius, parengęs PAV programą, kartu su suinteresuotų subjektų pateiktomis pastabomis pateikia ją AAA, kuri, įvertinusi, priima sprendimą dėl programos patvirtinimo. AAA patvirtinus parengtą planuojamos ūkinės veiklos PAV programą, toliau rengiama PŪV poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.
„Informuojame, kad „Ekostruktūra“ gruodžio 21 dieną pateikė prašymą AAA paskelbti savo interneto puslapyje informaciją apie parengtą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo Kauno rajono savivaldybės Batniavos seniūnijos Virbaliūnų kaime PAV programą. AAA, gavusi iš PAV dokumentų rengėjo informaciją apie parengtą programą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos ją turi paskelbti savo interneto svetainėje visuomenei susipažinti. Tai reiškia, jog šiuo metu PAV programa yra derinimo su suinteresuotais subjektais stadijoje.
PŪV organizatorius, atsižvelgęs į gautas pastabas, turėtų pakoreguoti PAV programą arba atsisakyti toliau vykdyti PAV procesą. Tik AAA, gavusi PAV programą ir jos derinimo procese visų dalyvaujančių subjektų pastabas, inicijuos šios programos vertinimą. Atsižvelgusi į pateiktas pastabas, priims sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo programai, tuomet bus galima detaliau komentuoti pačią PAV programą“, – patikino L.Gaidžiūnaitė.
Savivaldybės taryba savo sprendimu gali uždrausti vykdyti tam tikrą veiklą savivaldos teritorijoje.
Ji paaiškino, kad PŪV poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvaujantys subjektai turi ir gali išreikšti savo pozicijas: pavyzdžiui, savivaldybės taryba savo sprendimu gali uždrausti vykdyti tam tikrą veiklą savivaldos teritorijoje.
„Pagal minėtą Planuojamos ūkinės veiklos PAV įstatymą, „jeigu iki PAV programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo PAV programos gavimo savivaldybės vykdomoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl PŪV galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės priimtas sprendimas <...>“. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama informuoja AAA ir PŪV organizatorių“, – paaiškino AAA atstovė.
Ji informavo, kad AAA birželį gavo Kauno rajono savivaldybės administracijos seniūnijos kreipimąsi dėl informacijos pateikimo apie minimą PŪV – naudingųjų iškasenų eksploataciją įrengiant smėlio ir žvyro karjerą.
„Tuo metu, kaip ir dabar, AAA nebuvo gavusi nagrinėjimui „Benefaktor“ PŪV parengtos poveikio aplinkai vertinimo programos“, – pabrėžė AAA atstovė spaudai.
Seniūnas programą vadina utopine
Aršus karjero Virbaliūnuose priešininkas Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis, pakalbintas 15min, PAV programą pavadino utopija. Pasak jo, tikrąjį vaizdą atskleidžia toje pačioje seniūnijoje, maždaug 7 km nuo planuojamo karjero, jau ilgą laiką veikiantys trys Kvesų karjerai.
„Prie to priprasti neįmanoma. Realiai prie Kvesų karjerų gyvenimas nebevyksta – žmonės išsikėlė, nes gyvenimo sąlygos tapo neįmanomos. Purvas, dulkės, dumblas, triukšmas. Keliai tampa nepravažiuojami. Kai pradeda karjeras veikti, sukontroliuoti jo veiklos Lietuvoje niekam nėra pavykę. Nežinau, kaip galima iš viso pagalvoti, kad tokioje vietoje, saugomoje, kultūros paveldu apsuptoje teritorijoje, yra galimas karjeras. Visa ta vizija, švelniai tariant, yra utopinė. Žmonės netiki ja. Jei norite pamatyti, kokia vizija bus iš tikrųjų, atvažiuokit prie Kvesų karjerų“, – pasiūlė seniūnas.
Anot jo, saugomoms žuvėdroms trukdo net žvejų keliamas triukšmas, tad ką jau kalbėti apie žvyro ir smėlio kasybą. Vietiniai keliai, seniūno teigimu, tam nepritaikyti, numatytas servitutas – neegzistuoja, nebeliktų ir planuojamos tranzitinės dviračių trasos, jungiančios Kulautuvą ir Vilkiją.
„Ši vieta žmonių yra identifikuojama kaip rekreacinė, renkasi turistai, aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, pradėtos žymėti paveldo objektų vietos. Bendruomenei karjeras – didžiulis smūgis. Ne tam žmonės statėsi namus gamtoje, kad gyventų chaose.
Per šventes netilo gyventojų skambučiai – jie apimti panikos. Kreiptasi ir į Kultūros paveldo departamentą. Paveldosaugininkai – kategoriškai prieš karjerą (konstatuota, kad naujo jo kasimas prieštarauja paveldosaugos reikalavimams, kyla grėsmė pažeisti (prarasti) kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes, gali būti sumenkintas susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis, todėl nuspręsta inicijuoti Lietuvos sklandytojų slėnio skelbimą kultūros paminklu, Lietuvos sklandytojų slėnį II – valstybės saugomu objektu – aut. past.)“, – teigė Š.Pikelis, pabrėžęs, kad detaliojo plano sprendiniai neleidžia įrengti karjero.
Tarp seniūno ir karjero planuotojos „Benefaktor“ feisbuke net įsiplieskė konfliktas. Seniūnas buvo apkaltintas žlugdantis sveiką konkurenciją, nes neva atstovauja kitų karjerų interesams.
„Neturiu ką pakomentuoti. Galiu aiškiai pasakyt: neatstovavau ir neatstovauju jokiems karjerams“, – į „Benefaktor“ kaltinimus atsakė Batniavos seniūnas.
Sieks uždrausti komercinę veiklą
Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas 15min patikino, kad mero V.Makūno birželį viešai išsakyta nuomonė nesikeičia: jokio karjero tokioje zonoje neturėtų būti – gruodžio 28 dieną šiuo klausimu vyko administracijos pasitarimas.
„Įrengus žvyro karjerą, vietovei būtų padarytas negrįžtamas poveikis, darysime viską, kad to nebūtų“, – pabrėžė V. Makūnas.
Vietos gyventojų interesus savivaldybė žada ginti įstatymų nustatyta tvarka. Kauno rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi planuojamo žvyro karjero kasimo PAV programą, sausio 7 dieną pateikė UAB „Ekostruktūra“ ir AAA išvadą. Savivaldybės administracija griežtai nepritaria PAV programoje planuojamai ūkinei veiklai.
Išvados rengimo metu buvo įvertinta teritorijos padėtis, jos vertingosios gamtinės ir kultūrinės savybės, galimas negrįžtamas neigiamas poveikis aplinkai, šio neigiamo poveikio mastas, būdas, ilgalaikiškumas ir kompleksiškumas. Rajono valdžia mano, kad planuojama ūkinė veikla darys negrįžtamą tiesioginį ir netiesioginį poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, Nemuno slėnio kraštovaizdžiui, vandeniui, socialinei ekonominei aplinkai ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
Savivaldybės vadovai, pasitarę su teisininkais, nusprendė teikti tarybai sprendimo projektą dėl galimybių minėtoje teritorijoje uždrausti komercinę veiklą. Dėl to meras V.Makūnas, gindamas viešąjį interesą ir remdamasis Planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymu bei atsižvelgdamas į šiame įstatyme nustatytus terminus, nusprendė sausio 19 dieną šaukti neeilinį nuotolinį tarybos posėdį.
„Mūsų žiniomis, verslininkų veiksmus apskundė ir Kultūros paveldo departamento atstovai.
Kitame Kulautuvos pakraštyje sovietmečiu irgi buvo kasamas žvyras, tačiau tada buvo visai kita situacija, galiojo kiti teisės aktai. Šis karjeras priklausė mažųjų karjerų kategorijai ir jau daug dešimtmečių nebeeksploatuojamas. Kauno rajono savivaldybė pritaikė šią buvusią žvyro kasyklą rekreacijos reikmėms ir įrengė čia paplūdimį su vandenlenčių parku.
Primename, kad Vyriausybė Kulautuvai suteikė kurortinės teritorijos statusą, todėl šioje zonoje apribota tarši ir triukšmą kelianti pramonė. Taigi lyginti sovietinės žvyro kasyklos istoriją su dabartine situacija yra nelogiška ir nekorektiška. Puikiai žinome, kad sovietmetis sunaikino daugybę gražių gamtos kampelių, istorijos ir kultūros paveldo objektų. Tokiu keliu tikrai nereikėtų eiti“, – į tai, kad naujojo karjero planuotojai baksnoja pirštu, kaip į pavyzdį, į anksčiau pačioje Kulautuvoje veikusį karjerą, atsakė E.Mališauskas.
Anot jo, mažasis Kulautuvos žvyro karjeras buvo eksploatuojamas sovietmečiu, maždaug iki 1980-1982 metų. 2014 metais Kauno rajono savivaldybės pastangomis karjeras buvo išvalytas ir paverstas poilsio zona. Tam buvo panaudota nemažai savivaldybės ir ES lėšų. Dabar čia veikia vandenlenčių parkas, tinklinio aikštelė, gelbėjimo stotis, kavinė, maitinimo įstaiga, inventoriaus nuomos punktas, įrengtos persirengimo kabinos, lieptas, vaikų žaidimų aikštelės, nusileidimas neįgaliesiems, automobilių stovėjimo aikštelė.
Netoliese Nemune įrengta mažųjų laivų prieplauka. Paplūdimį iš Kauno galima pasiekti ir dviračių taku.
-
Vaizdingoje Nemuno pakrantėje planuojamai žvyro kasyklai Kauno rajono vadovai taria „ne“
-
Kulautuvoje bus įrengta mineralinio vandens biuvetė
-
Pristatyta nauja pramoga – tarp kurortų kursuosiantis 200 tūkst. eurų vertės katamaranas
-
Istorinio Senojo Kauno kelio likimas: kol verslas „kasa“ eurus, sodininkai springsta dulkėmis ir pažadais
Karjeras svarbus šalies aspektu
PAV programos rengėjos „Ekostruktūros“ direktorė Ona Samuchovienė 15min patikino, kad į žurnalistės užklausą atsakys programos užsakovas „Benefaktor“.
„Suprantame, kad kiekviena naujai planuojama veikla yra jautri tema. Visuomenės reakcija į planuojamą ūkinę veiklą tikrai normali ir suprantama. Norint vykdyti šią veiklą pasirinktoje vietoje, visų pirma reikia atlikti analizę, tyrimus ir nuspręsti, ar apskritai šioje vietoje ji galima, todėl rengiamas PAV. Tik PAV ataskaitos rengimo metu bus galima pagrįsti arba atmesti kai kurias baimes, hipotezes ir spręsti dėl veiklos leistinumo.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva nėra gausi iškasenomis, karjero klausimas yra svarbus šalies aspektu, tokių vietų nėra daug, tik vienas verslas linkęs bendradarbiauti su gyventojais, o kitas ne. Todėl PAV procesas yra tas etapas, kai tiek verslas, tiek gyventojai, institucijos gali siekti geriausių sprendimų planuojamos veiklos atžvilgiu“, – patikino „Ekostruktūros“ direktorė.
Lietuva nėra gausi iškasenomis, karjero klausimas yra svarbus šalies aspektu.
Ji pabrėžė, kad PAV procesas tik pradėtas, o ir paviešinta PAV programa yra kaip gairės, kurios numato, kaip toliau vyks tyrimai, kokie aplinkos ir poveikio visuomenės sveikatai komponentai bus nagrinėjami PAV ataskaitoje.
„Matydami, kokie klausimai kelia visuomenei susirūpinimą, rengiant PAV ataskaitą, akcentuosime šiuos aspektus, kad gyventojai galėtų pilnai susipažinti su planuojama veikla, poveikiu, poveikio mažinimo priemonėmis“, – žadėjo O.Samuchovienė.
„Benefaktor“: akcininkas turi patirties šioje veikloje
„Benefaktor“ informavo, kad atsakymus į 15min klausimus pateiks bendrovės teisininkas. Redakcijai atsiųstame komentare teigiama, kad ruošiant programą, tačiau dar nepradėjus jos derinimo procedūrų, daug dėmesio buvo sulaukta dėl numatomos veiklos galimo poveikio nekilnojamoms kultūros vertybėms.
„Atlikus vertinimą, buvo nustatyta, kad planuojamo karjero ribos nepatenka į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijas ar Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre ištirtas oficialias jų apsaugos zonas.
Be kita ko, Geologijos tarnyba direktoriaus 2020-09-11 įsakymu Nr. 1-326 aprobavo nurodyto telkinio detaliai išžvalgytus spėjamai vertingus išteklius, telkinį įrašydama į tarnybos formuojamos valstybinės geologinės informacijos sistemos Žemės gelmių registrą bei, pritardama planuojamai ūkinei veiklai, pasiūlė Kauno rajono savivaldybei įrašyti detaliai išžvalgytą Virbaliūnų smėlio ir žvyro telkinį rajono bendrojo plano keitimo dokumentuose“, – teigiama „Benefaktor“ atsakyme redakcijai.
Įmonė šiuo metu susilaiko nuo komentarų apie būsimus sprendimus, kurių dar nepriėmė valstybės įstaigos ar savivaldos institucijos. Teigia, kad bet koks išankstinis bei viešas pasisakymas gali sąlygoti nurodytų institucijų sprendimus.
„Bendrovės vienas iš akcininkų – Vytautas Subačius, turi ilgametę darbo patirtį numatomoje vykdyti veikloje, todėl, esu įsitikinusi, jam pakanka kompetencijos priimti strateginius sprendimus naujų verslų vystymo klausimais. Jei programos įgyvendinimo eigoje teks spręsti sklypų paskirties keitimo bei kitus iškilsiančius uždavinius, jie bus sprendžiami įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, – 15min patikino „Benefaktor“ direktorė Eglė Subačė.
