Už galimybės šeimą taikyti numatymą įstatyme pasisakantys Seimo nariai tikino, kad vertėtų įvesti mediacijos sąvoką ir po konflikto stengtis psichologų pagalba šeimą sutaikyti, o ne iš karto bausti smurtautoją.
„Mes svarstome gana jautrią sritį. Man atrodo, kad mes priimame šeimą kaip iš anksto duotą blogybę, nuo kurios reikia greitai greitai visus išsaugoti, kad tos šeimos neliktų. Mediacijos principas yra tas, kad šeima būtų išsaugota, kad vaikai gyventų susitaikiusioje normalioje šeimoje. Tik kraštutinė priemonė yra nutraukimas, iškeldinimas“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.
Tačiau kiti parlamentarai mano, kad sutaikymas taptų dar vienu būdu smurtautojui išsisukti nuo atsakomybės.
„Taikyti mediaciją yra netoleruotina baudžiamosiose bylose. Kai yra smurtinis nusikaltimas šeimoje, o mes dar bandysime sutaikyti, tai nusikaltimų mes turėsime dar daugiau. Neduok Dieve, po sutaikymo, smurtautojas savo žmoną užmuš. Praktikoje bus taip, kad vyras, naudodamas psichologinį smurtą, privers savo žmoną ar sugyventinę su juo susitaikyti ir toliau šeimoje smurtaus“, – prieštaravo parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.
Po jo pasisakymo Seimas nutarė sutaikymo galimybę išbraukti iš svarstomo įstatymo projekto.
Antradienį Seimas dar svarstė parlamentarės Agnės Zuokienės siūlomą pataisą, pagal kurią policijos pareigūnai smurtautojui išduotų apsaugos orderį. Toks orderis nėra numatytas Lietuvos teisinėje sistemoje, todėl Seimas nusprendė A.Zuokienės siūlymą atmesti.
Smurto šeimoje įstatymo svarstymas Seime antradienį dar nesibaigė. Seimas užstrigo svarstydamas konservatorių Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio siūlymą pirmą kartą padarius nusižengimą smurtautoją tik įspėti.
„Nepalikdami tokios galimybės tik įspėti, manau, kad mes suvaržome teises tų, kurie nori geranoriškai susitaikyti“, – argumentavo savo siūlymą R.J.Dagys.
Tuo tarpu kitas pataisos teikėjas D.Jankauskas teigė nesąs kategoriškai apsisprendęs, kad tuo atveju, jeigu nekyla grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei, policijos pareigūnai smurtautoją tik oficialiai įspėtų.
Pataisos priešinininkai įsitikinę, kad esant nors ir vienetiniam smurto šeimoje atvejui, kalbėti apie įspėjimus jau neverta.
Vyras, naudodamas psichologinį smurtą, privers savo žmoną ar sugyventinę su juo susitaikyti ir toliau šeimoje smurtaus, – sakė Seimo narys. Tačiau posėdžiui pirmininkaujantis konservatorius Česlovas Stankevičius parlamentarams antradienį neleido balsuoti dėl šios pataisos. Jis klausimo svarstymą nutraukė argumentuodamas, kad baigėsi šiam klausimui numatytas laikas.
Seimo svarstomame įstatymo projekte, prie kurio Seimas turės grįžti artimiausiu laiku, dar numatyta, kad nustačius smurto šeimoje atvejį galėtų būti taikomos tokios apsaugos priemonės: įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti; įpareigojimas smurtautojui nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurtą patyrusiu asmeniu; ginklo ir šaudmenų paėmimas iš smurtautojo, leidimo jam panaikinimas; įpareigojimas smurtautojui išklausyti kursus, padedančius valdyti agresiją.
Pagal projektą, policijos pareigūnai, surašę protokolą, per 24 valandas kreiptųsi į vietos, kur įvyko smurto artimoje aplinkoje faktas, apylinkės teismą ir kartu į teismą pristatytų smurtautoją. Teismas iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo skirtų projekte nustatytas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones ir nustatytų bylos išnagrinėjimo terminą.
Teisėsaugos pareigūnai ne kartą yra pabrėžę, kad šiuo metu be raštiško nukentėjusiojo skundo praktiškai neįmanoma pradėti tyrimų.
Anot įstatymo iniciatorių, svarbiausia šio įstatymo nuostata ir yra ta, kad smurtas šeimoje po įstatymo priėmimo nebebus privatus reikalas.
