Vaikas, matantis, kaip jų tėtis smurtauja prieš mamą, patiria emocinę prievartą. Matydamas, kaip vienas mylimas žmogus skriaudžia kitą mylimą žmogų, ir niekuo negalėdamas padėti, vaikas jaučiasi bejėgis, pradeda manyti esąs smurto bendrininkas ir jausti kaltę. Visa tai daro įtaką asmenybės raidai ir vėliau įvairiais būdais atsiliepia.
„Tyrinėjant žiaurius nusikaltėlius ar tironus neretai paaiškėja, kad vaikystėje jie patyrė emocinį smurtą, – kalbėjo psichiatras. – Juos nebūtinai mušdavo, bet jie nuolat jausdavo nuoskaudą.“
Dėl smurto šeimoje vaiko viduje tvenkiasi pagieža, pyktis, kad jis nieko negali padaryti. Visa tai nustumiama į pasąmonę, užslopinama ir iš pasąmonės prasiveržia vaikui užaugus. „Emocinę prievartą patiriantys vaikai vėliau gali nesąmoningai grąžinti skolą visuomenei. Simboline prasme“, – teigė D. Pūras.
Tai, ką vaikas mato smurtaujančioje šeimoje, prilygsta smurtui prieš jį patį, net jei fiziškai jis ir nėra žalojamas.
Kuo pasireiškia vaiko patiriamas emocinis smurtas? Įvairiais dalykais, pavyzdžiui, asmenybės bruožais, savęs vertinimu, polinkiu turėti daugiau somatinių ligų. „Yra begalė įrodymų, kad šie dalykai tarpusavyje susiję, – dėstė specialistas. – Mokslininkai įrodė, kad tokie vaikai patenka į įvairias rizikos grupes – ir tų, kurie ateityje patiria smurtą, ir tų, kurie patys smurtauja.“
Vaikai puikiai įsisavina tai, ką mato. Jie mokosi ne iš to, ką kiti kalba, bet iš to, ką daro. Jei vaikas mato, kad problemos sprendžiamos prievarta, jis perima tokio elgesio standartus. „Mūsų visuomenėje yra daug žmonių, manančių, kad nėra kito būdo tvarkyti reikalus, tik prievarta, – kalbėjo D. Pūras. – Jie įsitikinę, kad arba tu kitus prievartausi plačiąja prasme, arba jie tave. Žmonės neišmokę spręsti konfliktų susitardami, pagarbiai, ieškodami kompromisų. Todėl taip ir yra, kad visi siekia vieni kitus apgauti, pažeminti, apvogti. Nebūtinai fiziškai.“
ALYTAUS apskritis
Alytaus miesto moterų krizių centras
Tel., faks. (8 315) 71 170
Mob. 8 611 54342
ammkc@aktv.lt
KAUNO apskritis
Asociacija Kauno moterų draugija
Tel., faks. (8 37) 26 27 73
Mob. 8 603 89833
Kmd.asoc@gmail.com
VšĮ Moters pagalba moteriai
Mob. tel. 8 618 40044
info@moters-pagalba.lt
Kauno apskrities moterų krizių centras
Mob. Tel. 8 679 31930
Faks. (8 37) 34 00 27
kaunoaspc@kamkc.lt
KLAIPĖDOS apskritis
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras
Tel., faks. (8 46) 35 00 99
Mob. 8 618 01464
kmn@moteriai.lt
Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras
Tel. faks.(8 445) 78 024,
Mob. 8 605 82331
kmimc@kretvb.lt
MARIJAMPOLĖS apskritis
Marijampolės apskrities moters veiklos centras
Tel. (8 343) 59 525
Mob. 8 633 55007
mvc.mot@gmail.com
Marijampolės apskr. Moterų namai-Krizių centras
Mob. 8 617 23 130
moteru.namai@gmail.com
PANEVĖŽIO apskritis
Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius Šeimos namai
Mob. 8 685 65540
paramosnamai@gmail.com
ŠIAULIŲ apskritis
Šiaulių moterų veiklos inovacijų centras
Tel., faks. (8 41) 52 02 39
Mob. 8 652 24232.
mvic@splius.lt
TAURAGĖS apskritis
Asociacija Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras
Tel. (8 446) 61 565
taurage@moterscentras.w3.lt
TELŠIŲ apskritis
Telšių krizių centras
Tel., faks. (8 444) 74 282
Mob. 8 682 29459
kriziucentras@gmail.com
UTENOS apskritis
Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras
Mob. 8 615 45 464
anyksciumoterys@gmail.com
Asociacija Visagino šeimos krizių centras
Mob. 8 601 21 383
viltisvskc@gmail.com
VILNIAUS apskritis
Vilniaus moterų namai Krizių centras
Tel., faks. (8 5) 261 6380
Mob. 8 615 54810
vmotnam@delfi.lt
Asociacija Moterų informacijos centras
Tel. (8 5) 262 9003
mic@lygus.lt
Šeimos centras Ergo Sum
Tel. (8 5) 21 20 212,
Mob. 8 699 69205
info.ergosum@gmail.com
Všį Moters pagalba moteriai
Mob. 8 618 40044
info@moters-pagalba.lt
Asociacija Kauno apskrities vyrų krizių centras
Pagalba visos šalies vyrams, kai smurto auka vyras
Mob. 8 636 81621
dovile@vyrukrc.lt