Europoje prokurorai gina smurtautojų aukas
Smurtas šeimose – kasdienis reiškinys, su kuriuo kovoti sunku, nes pačioms aukoms neretai pritrūksta ryžto. Per praėjusius metus šalies teritorinėse įstaigose iš viso užregistruota per 33 tūkstančius iškvietimų į šeimyninius konfliktus. Išnagrinėta beveik 10 tūkstančių pranešimų ir skundų dėl smurto prieš moteris.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai prokurorams nesuteikia teisės pradėti ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje, jei nukentėjusi moteris nesikreipia privataus kaltinimo tvarka. Parengtame įstatymo projekte sukonkretinamos aplinkybės, kada prokuroras privalėtų pradėti ikiteisminį tyrimą. Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Kęstutis Saldžiūnas teigia, jog pastebima bendra Europos šalių geroji tendencija – prokurorai gina žmogų, patyrusį žalą. Darbo grupės projekte siūloma įtvirtinti prokuroro pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą, kai smurto auka negali tinkamai apginti savo interesų dėl jai taikomos psichinės prievartos ar kitų svarbių priežasčių.
Sutuoktinę “auklėjančiam” vyrui bus apribotos teisės į būstą
Įstatymo projekte siūlomas ir dar vienas pakeitimas, susijęs su teismo įpareigojimu gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Minėta priemonė numatyta jau keletą metų, tačiau darbo grupės nariai pripažįsta, kad praktiškai ji taikoma retai. Dėl šios priežasties smurtą patiriančios moterys su vaikais priverstos bėgti nuo smurtautojo iš namų ir ieškoti laikino prieglobsčio.
Laikinąjį prieglobstį smurto aukos gali gauti mamos ir vaiko pensionuose, globos namuose, tačiau - trumpam. Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė teigia, jog tik kai kuriuose pensionuose nukentėjusios moterys gali apsigyventi iki metų. Bėgančios nuo smurtaujančių sutuoktinių kai kurios aukos yra pasiryžusios sumokėti, kad gautų prieglobstį, tačiau pigių viešbučių, kuriuose už simbolinį mokestį galėtų apsigyventi tik smurtą patyrusios moterys, Lietuvoje nėra.
“Kodėl iš namų turi bėgti moteris? Ir dar mokėti pinigus? Tegul išeina vyrai, juk moteris – auka”, - mano J. Šeduikienė.
Išspręsti šią problemą padėtų siūloma pataisa – apriboti įtariamojo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kai jis baudžiamojo proceso metu įpareigojamas palikti savo būstą ir gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens. Darbo grupės manymu, tokiu būdu smurtautojas neturės galimybės parduoti ar išnuomoti būsto, kuriame laikinai paliekamas gyventi nukentėjusysis.
Papildoma testinė nuotrauka
Auka privalo pasiryžti sudėtingoms teisinėms procedūroms
Nemažai teisės aktų pataisų jau buvo priimta. Šių metų balandį Seimo sprendimu buvo išplėstas nemokamos teisinės pagalbos prieinamumas. Birželio 12-ąją priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis priimtos naujos baudžiamojo poveikio priemonės. Smurtautojui gali būti draudžiama prisiartinti prie nukentėjusiojo. Kai kuriais atvejais smurtautojas įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Darbo grupės vadovo, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos departamento direktoriaus, Raimundo Jurkos teigimu, parengtos pataisos padės kovoti su smurtu šeimose.
“Labai svarbi nukentėjusios moters pozicija – ar ji nori ištrūkti iš smurto rato, ar ji pasiryžusi dėl to pradėti pakankamai sudėtingas teisines procedūras. Būtent nuo jos sprendimo labiausiai priklauso problemos sprendimo sėkmė”, - teigia R. Jurka.
Panašu, kad ryžto smurto aukoms pritrūksta – per praėjusius metus dėl smurto prieš moteris pradėta vos 810 ikiteisminių tyrimų. Tūkstančiai nukentėjusiųjų atsisako pradėti tyrimus, o smurtautojai lieka nenubausti.
