Šių metų pabaigoje ikiteisminių tyrimų dėl smurto šeimoje itin padaugėjo dėl to, kad gruodžio 15 d. įsigaliojo naujas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, įtvirtinęs keletą istorinių nuostatų. Tačiau, policijos pareigūnų nuomone, kol kas lyginti per pastarąsias kelias dienas sukauptą statistiką su ankstesnių metų skaičiais sudėtinga, nes seniau registruojant iškvietimus nebuvo nurodoma, ar nuvykus į įvykio vietą užfiksuotas smurto atvejis.
„Labai sudėtinga pasakyti, ar šiuo metu užregistruojamų smurto atvejų yra daugiau, ar mažiau, – „15min“ sakė Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Saulius Gagas. – Tačiau mes prognozavome, kad tie skaičiai bus nemaži, ir praktika tai rodo.“
Gyventi – į nakvynės namus
Pavasarį Seime priimtas įstatymas – istorinis, mat po dešimties metų diskusijų tautos atstovai galiausiai ryžosi pripažinti, kad smurtas šeimoje – ne poros buitinis konfliktas, bet visuomenei pavojingas nusikaltimas, už kurį gresia atsakomybė.
Per pastarąsias penkias dienas Lietuvoje užregistruoti 478 smurto šeimoje atvejai ir pradėta 215 ikiteisminių tyrimų. Palyginimui: 2010-aisiais iš viso šalyje užregistruota 42 714 iškvietimų į konfliktus šeimose, o ikiteisminių tyrimų pradėta 614.
Šiame įstatyme numatyti keli itin svarbūs punktai. Tarp jų – smurtautojo iškeldinimas iš namų, nukentėjusio asmens apsauga ir jam teikiama specializuota socialinė, psichologinė, teisinė pagalba. Viena iš svarbiausių naujojo įstatymo nuostatų – nukentėjęs asmuo išlaisvinamas nuo prievolės rašyti pareiškimą.
„Nuvykę į įvykio vietą ir užfiksavę smurto šeimoje atvejį, policijos pareigūnai nedelsdami imasi priemonių aukai apsaugoti ir, atsižvelgdami į numatytas aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą, – aiškino S.Gagas. – Auka atskiriama nuo smurtautojo. T.y. smurtą patyręs asmuo lieka namuose, o smurtautojas išvežamas į policijos įstaigą ir sulaikomas iki 48 valandų.“
Tuomet pradedama rinkti reikalinga medžiaga, kuri netrukus pasiekia teismą. „Jei smurtautojui nebuvo skirtas suėmimas ar įpareigojimas gyventi nuo nukentėjusiojo skyriumi, ikiteisminio tyrimo teisėjas gali taikyti asmens apsaugos užtikrinimo priemones – įpareigoti smurtautoją laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, ir nesiartinti prie aukos, nebendrauti, neieškoti su ja ryšio.“
Policijos pareigūnai smurto aukai privalo pranešti, į kurias įstaigas, atliekančias specializuotų pagalbos centrų funkcijas, ji gali kreiptis ir tikėtis pagalbos.
„Tais atvejais, kai smurtautojas įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos ir neturi galimybės apsigyventi pas savo gimines ar pan., policijos pareigūnai privalo jį informuoti, kurios įstaigos teikia nakvynės paslaugas“, – kalbėjo S.Gagas.
Įstatymas šiandien veikia
Paklaustas, kaip vertina naująjį įstatymą, policijos pareigūnas teigė įstatymų nevertinantis, o juos vykdantis. „Aš įstatymų nevertinu. Įstatymų projektai buvo vertinti Seime, Vyriausybėje, – sakė S.Gagas. – Mes gavome įstatymą ir turime jį vykdyti. Šiandien jis veikia ir didesnių su juo susijusių problemų nematau.“
„Eurobarometro“ 2010 m. tyrimo duomenimis, Lietuva pagal smurto šeimoje atvejų skaičių pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Vidutiniškai šalyje kasmet nuo smurto artimoje aplinkoje žūsta apie 20 moterų. Moterys sudaro 98 proc. smurto šeimoje aukų.
Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, 30–40 tūkst. kasmet užfiksuojamų kreipimųsi dėl šeimoje patiriamo smurto tėra tik dešimtoji šios problemos dalis.
Nuostata – neteisinga?
Įstatyme įtvirtintas smurtautojo iškeldinimas iš namų daugelio politikų ir šalies nevyriausybinių organizacijų atstovų sutiktas kaip viena iš svarbiausių pergalių, padėsiančių sumažinti smurtą Lietuvoje. Tačiau yra ir abejojančių šio žingsnio efektyvumu.
„Mano nuomone, įstatymo nuostata, numatanti, kad smurtautojas turi būti iškeldinamas iš namų, yra neteisinga, – „15min“ sakė Vyrų krizių ir informacijos centro direktorius, psichologas Arūnas Kuras. – Taip, naudoti smurtą nėra teisinga. Tačiau už tai numatytos tam tikros bausmės. Tuo tarpu iškeldinimas iš namų prisideda tarsi dar viena bausmė.“
Pasak specialisto, prie šios nuostatos taip pat turėtų būti numatyta, kad smurtautojui suteikiama laikina gyvenamoji vieta. „Juk šios nuostatos tikslas – kad smurtautojas nebūtų kartu su auka, o ne tai, kad jis turėtų būti nubaustas ir gyventi gatvėje“, – sakė jis.
