Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus” generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė kalbėjo 13-kos nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su šeimomis ir teikiančių joms pagalbą, vardu.
„Pataisos mus nepaprastai išgąsdino, – neslėpė R.Dičpetrienė. – Jei jos bus priimtos, grįžtume net į baisesnę situaciją nei buvo iki įstatymo priėmimo – įteisintume smurtą prieš vaikus. Pataisose atsiranda vienas papildomas žodis prie žodžio skausmas – žymus – skausmas. Tai reiškia, kad leidžiame savo vaikams patirti nežymų skausmą. Vadinasi, ne tik šeimoje, bet ir viešoje erdvė galime naudoti nežymų skausmą prieš vaikus. Auklėtojos, mokytojos, troleibuso kontrolieriai galės naudoti nežymų skausmą.“
Ji pažymėjo, kad visuomenė privalo vaikus ir toliau apsaugoti nuo bet kokios smurto formos, kaip apibrėžiama įstatyme dabar.
Skausmas nėra pamatuojamas
Paramos vaikams centro vadovė, psichologė, psichoterapeutė Aušra Kurienė kalbėjo, kad pirmiausia labai svarbu, kad mes, kaip visuomenė, susivoktume, kaip norime auginti savo vaikus.
„Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencija sako, kad vaikai turi teisę augti be smurto taip pat, kaip augti savo šeimoje. Pasirašydami konvenciją mes įsipareigojome, kad vaikams užtikrinsime tokį gyvenimą, nes patys jie negali kovoti už savo teises“, – aiškino A.Kurienė.
Ji akcentavo, kad skausmas nėra objektyviai pamatuojamas, mat kiekvienas žmogus turi skirtingą skausmo slenkstį.
„Tai, kas nežymus skausmas yra penkiolikmečiui, kūdikiui gali būti mirtis. Todėl dabar ne laikas svarstyti, kas yra smurtas, o kas ne – nekeiskime sąvokų. Reikia susitelkti, pradėti veikti, užtikrinant kokybiškas, laiku suteiktas paslaugas, kurias šeimos galėtų įpirkti ar gauti nemokamai“, – svarstė A.Kurienė.
Pataisos sukėlė sumaištį
„Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis prisiminė prieš kelerius metus organizacijos atliktą tyrimą, kuriame vaikų buvo klausiama apie neigiamas vaikystės patirtis. „Tie vaikai, kurie patyrė 4 neigiamas patirtis, 12 kartų dažniau bandė žudytis“, – konstatavo R.Povilaitis.
Tarptautiniuose dokumentuose jis nerado sąvokų, kurias bandoma įdiegti įstatymo pataisose
„Ką reiškia šiurkščiai pažeminta vaiko garbė ir orumas? Ką tuo žodžiu šiurkščiai bandoma padaryti? Tegalima spėlioti, nes jis sukelia sumaištį ir kelia klausimų. Tai – žalingos, pavojingos nuostatos“, – įsitikinęs R.Poviliatis.
Tiesa, jis pripažino, kad paslaugų spragos, teikiant pagalbą šeimoms, yra didžiulės: „Pasigendu priemonių užbėgti smurtui už akių, kad smurtas neįvyktų.“
Kodėl didelis gali trenkti mažam?
Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos nacionalinė direktorė Liudovika Pakalkaitė pažymėjo, kad dabartinis įstatymas, draudžiantis bet kokį smurtą prieš vaikus, privertė tėvus atsigręžti į save ir pažvelgti iš šono.
„Dalis tėvų nori elgtis kitaip ir deda pastangas. Juk mes, suaugusieji, bandome susikalbėti be kepštelėjimų. Kodėl didelis žmogus turi teisę suduoti, trenkti mažam? Atstatyti smurto pasekmes yra begalinis darbas, užtrunkantis labai ilgai“, – kalbėjo L.Pakalkaitė.
Smurtas turi ilgalaikes pasekmes
Viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos” direktorė Karilė Leveckaitė pažymėjo, kad smurto sąvoka turėtų būti vertinama vienareikšmiškai.
Jos įsitikinimu, pataisos mus įklampintų į liūną. „Tiek fizinis, tiek emocinis smurtas, apleistumas turi pasekmes. Ilgalaikes pasekmes. Psichikos sveikatos ekspertai įrodę, kad ilgalaikis smurtas turi ilgalaikes pasekmes. Smurtą patyrę vaikai patiria kančią suaugę, tai pasireiškia potrauminiu stresu, depresija. Gyvename šalyje, kur turime aukščiausią savižudybių skaičių. Jei neinvestuosime į vaikus čia ir dabar, nebus pokyčių“, – įspėjo K.Levickaitė.
Ji akcentavo, kad murto mastas Lietuvoje yra milžiniškas. Kasdien sulaukiama 150 pranešimų apie smurtą, kas šeštas būna apie vaikus.
„Vadinasi, daug daugiau šansų patirti smurtą namuose nei tamsioje gatvėje. 2017 metais dvigubai padaugėjo visuomenės pranešimų apie vaikų patiriamą smurtą. Žinutė tapo vienodai svarbi ir visuomenė ėmė reaguoti į tai, kas neturėtų vykti. Su pataisomis mes suniveliuosime smurto sąvoką, eisime į šešėlius“, – liūdną perspektyvą brėžė K.Levickaitė.
Palaikė daugiau nei 50 parlamentarų
Grupė parlamentarų penktadienį įregistravo pataisas, kurios keičia smurto prieš vaikus sąvoką. Numatoma, kad fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik sukeliamas žymus skausmas, o į psichologinio smurto apibrėžimą įtraukiamas „prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią“.
Šias pataisas inicijavo „valstietis“ Mindaugas Puidokas su daugiau kaip 50 parlamentarų iš „valstiečių“, „tvarkiečių“ konservatorių bei kitų frakcijų.