Jūratė neatsimena, kada jautėsi tokia rami ir saugi. Šiandien čia – jos namai ir vienintelis prieglobstis. Centre moteris tikisi atgauti jėgas ir sustiprėti emociškai, kad tvirčiau stovėdama ant kojų galėtų pati kurti savo ir dukrų gyvenimą. Kol kas Jūratei likimas nebuvo maloningas.
Gimsta vaikas – ir vyrai pasikeičia
Jūratės tėvai išsiskyrė, kai jai buvo vos dveji. Mama neapsikentė stikliuką mėgusio vyro pykčio protrūkių, susirinko daiktus ir su dviem vaikais išėjo iš namų. Šeima kentė nepriteklių, tačiau pas smurtautoją negrįžo. Jūratės mama kaip įmanydama stengėsi dėl vaikų gerovės ir naujos šeimos nesukūrė.
Baigusi dešimt klasių Jūratė nutarė mokytis profesinėje mokykloje – pasirinko konditerės specialybę. Tačiau per gyvenimą moteris yra išbandžiusi įvairių darbų – buvo ir valytoja, ir salės darbuotoja prekybos centre.
Nors visada trūko vyriško užnugario, kurti savo šeimos Jūratė neskubėjo – ištekėjo 27-erių. Gyvenimą susiejo su vaikinu, su kuriuo ne vienus metus draugavo.
Kai gimsta vaikas, vyrų galvoje kažkas pasikeičia. Gal jie galvoja: dabar jau viskas, žmona pririšta. Ir daro, ką nori.
„Žinoma, kad iš meilės, juk šiaip sau vaikai negimsta“, – glausdama prie savęs dukrą užtikrina Jūratė.
Tačiau būtent kūdikio gimimas pakeitė sutuoktinių gyvenimą: Jūratės vyras vis dažniau namo grįždavo įkaušęs, o tada pasipildavo kivirčai ir priekabės.
„Kai gimsta vaikas, vyrų galvoje kažkas pasikeičia. Gal jie galvoja: dabar jau viskas, žmona pririšta. Ir daro, ką nori“, – svarsto Jūratė.
Žodis po žodžio – ir šeimoje įsiplieksdavo konfliktas. Ar suirzęs vyras panaudodavo ir fizinę jėgą?
„Išgerti mėgo, bet tokio smurto tikrai nebuvo“, – sako portalui 15min.lt širdį atvėrusi moteris.
Viskas prasideda nuo barnių dėl šaukšto?
Po septynerių drauge praleistų metų Jūratės ir jos vyro keliai išsiskyrė. Netrukus moteris susipažino su kitu jos dėmesį patraukusiu bendraamžiu. Ėmė su juo gyventi, tačiau apie amžinos meilės priesaiką negalvojo: kai kartą esi nudegęs, skubėti nesinori.
Tačiau oficialių skyrybų su pirmuoju vyru metu Jūratė jau laukėsi antro vaiko – nuo esamo širdies draugo.
„Iki pastojant jau metus gyvenome kartu – planavome vaiką. Vienodai įsivaizdavome ateitį, iš gyvenimo norėjome panašių dalykų, buvome vienodo charakterio. Aišku, būdavo, kad ir susibardavome dėl ne vietoje padėto šaukšto, bet juk visiems taip nutinka, kol apsitrina“, – samprotauja Jūratė.
Kai girtas – tai ir durnas
Šeimos pagausėjimo laukusi pora tuo metu gyveno Jūratės mylimojo sodyboje Vilniaus rajone. Tai – jo senelių palikimas.
„Vyras buvo dažytojas, dirbo statybose, todėl turėjo geras rankas. Jam nereikėdavo sakyti, kur ką padaryti, pataisyti ar pan. – visko pats imdavosi. Po to man rodydavo didžiuodamasis, girdavosi“, – prisimena Jūratė.
Stipriųjų gėrimų vengė, tačiau alų gerdavo kasdien. Juk visi vyrai alų mėgsta...
Tačiau jos išrinktasis turėjo ir trūkumų – mėgo išgerti. Kasdien. O kai girtas – tai ir durnas.
„Degtinė jam – peilis, jos išgėrus visai smegenys susisukdavo. Todėl stipriųjų gėrimų vengė, tačiau alų gerdavo kasdien. Juk visi vyrai alų mėgsta... Sakė, kad jam reikia atsipalaiduoti. Iš pradžių išgėrinėjo po truputį – vėliau vis daugiau ir daugiau“, – neslepia Jūratė.
Pasak jos, nei dirbant statybose, nei gyvenant kaime išgertuvių neišvengsi. Iš pradžių taurelės užtekdavo tik vakarais, vėliau – jau reikėdavo ir pagirioms numalšinti.
„Gal tai aš ne tokį žodį pasakiau, išprovokavau?“
Šių metų vasarį gimus dukrai Jūratės gyvenimas ne prisipildė pilnatvės ir džiaugsmo, bet dar labiau pablogėjo: ji buvo uždaryta namuose, nedirbo. O vyras namo grįždavo pavargęs – naujagimis jį tik erzino. Nuotaiką sugyventiniui kuriam laikui praskaidrindavo alkoholis, bet peržengus tam tikrą promilių ribą namuose užvirdavo nesutarimai.
„Apsistumdydavome, ne tai, kad mušdavomės, bet jis juk – vyras, stipresnis, todėl daug nereikėdavo. Jis mane pastumdavo, aš kur nors atsitrenkdavau. Buvo ant rankų mėlynių, kartą sudavė į skruostą“, – liūdną patirtį prisimena naujoji Vilniaus miesto Krizių centro gyventoja.
Kaimynų pagalbos skriaudžiama moteris nesulaukdavo, todėl kviesdavo policijos pareigūnus. Tačiau ne tam, kad jie smurtautoją suimtų ir išvežtų, bet kad pagąsdintų: gal to užtektų jam pasikeisti?
Tačiau Jūratės lūkesčiai neišsipildė. Ne pirmą kartą atvykę pareigūnai moteriai patarė nebekentėti ir davė lankstinuką su informacija apie Krizių centrą. Tūkstantį kartų Jūratė galvodavo apie išėjimą, tačiau išsiblaivęs jos vaiko tėvas atsiprašinėdavo ir tikindavo nieko neprisimenąs.
Net nelabai atsimenu, kaip tai įvyko. Grįžo namo, kilo konfliktas, apsipykome, apsistumdėme. Buvau virtuvėje, po ranka pasitaikė peilis...
„Atleisdavau, juk buvo girtas... Galvodavau: gal ir aš ne tokį žodį pasakiau, išprovokavau...“ – dėl vyro išpuolių save kaltindavo Jūratė.
Po ranka pasitaikė peilis
Ko reikia, kad psichologinį ir fizinį smurtą patiriančios moterys galų gale ryžtųsi palikti savo skriaudėją?
„Kai jau lieka randai, supranti, kad taip toliau negalima. Ir kai vaikas mato kraują“, – tramdydama ašaras taria Jūratė.
Ji geriau nei kas kitas žino, ką reiškia populiarus posakis – smurtas gimdo smurtą. Tik per plauką dviejų vaikų motina neatsidūrė už grotų dėl to, kad gindamasi smarkiai sužalojo sugyventinį.
„Net nelabai atsimenu, kaip tai įvyko. Grįžo namo, kilo konfliktas, apsipykome, apsistumdėme. Buvau virtuvėje, po ranka pasitaikė peilis ir dūriau vyrui į petį. Atsitokėjusi, ką padariau, iškviečiau policiją ir greitąją pagalbą“, – apie prieš mėnesį įvykusį incidentą prisipažįsta moteris.
Sužalotas vyras buvo paniręs į komą. Šiuo metu jis sveiksta ligoninėje.
„Vyksta ikiteisminis tyrimas. Atrodo, pareiškimo ant manęs jis neparašė. Turbūt supranta, kad aš to nenorėjau: šoko būsenoje tai padariau ir labai gailiuosi. Be to, esu jo vaiko motina. Tačiau baisu ir pagalvoti, kas būtų nutikę, jei dūris būtų buvęs mirtinas“, – už galvos susiima Jūratė.
Svetimo skausmo nebūna
Kodėl prieglobsčio ji ieškojo Krizių centre? Kodėl nebėgo pas puikiai ją galinčią suprasti mamą?
Čia yra ir šilumos, ir pagalbos, ir supratimo, niekas neteisia, nemoralizuoja. Ir vaikams smagu – yra su kuo žaisti.
„Nebėra mamos – mirė rugsėjį nuo plaučių vėžio. Jai buvo tik 58-eri“, – paaiškina Jūratė.
Su tėvu ji palaiko ryšius, tačiau nesijaučia artima. Penkeriais metais vyresnis brolis turi savo gyvenimą ir užsikrauti ant pečių seserį su dviem vaikais entuziazmu toli gražu nedega.
„Esu pripratusi save išlaikyti ir darbo nebijau. Kai tik atsigausiu morališkai, surasiu vaikams darželį – eisiu dirbti, o tada bus galima ir kambarį nuomotis. Jau šešerius metus stoviu eilėje dėl socialinio būsto – prašymas ant prašymo. Krizių centre man nuo pirmos minutės patiko: čia yra ir šilumos, ir pagalbos, ir supratimo, niekas neteisia, nemoralizuoja. Ir vaikams smagu – yra su kuo žaisti“, – centro privalumus vardija moteris.
Savo psichologines problemas ji pasiryžusi spręsti kartu su specialistais. O kas tada? Ar ji bandys dar kartą gyventi su jaunėlės tėvu?
„Žiūrėsime: dabar ir jis bijo, ir aš nesijaučiu saugi. Aišku, nenorėčiau, kad antra dukra liktų be tėvo, bet ką padarysi. Vienintelė galimybė mums būti kartu, kad jis atsisakytų alkoholio. Jis man sako, kad visiškai mesti negali. O aš žinau, kad gerti mažai jis nemoka“, – blaiviai mąsto Jūratė.
Nori nutraukti smurtą, o ne santykius
Tokių kai Jūratė Vilniaus miesto krizių centre – apie 30. Čia užuovėją randa iš globos namų išėjusios pilnametystės sulaukusios merginos, stokojančios socialinių įgūdžių ir turinčios galybę neišspręstų psichologinių problemų. Ramų užutėkį įstaiga suteikia iš priverstinės prostitucijos liūno ištrauktoms silpnosios lyties atstovėms. Prieglobstį gauna ir padegėlės ar nuo kitų stichinių nelaimių nukentėjusios moterys. Tačiau didžiąją gyventojų dalį sudaro įvairaus amžiaus motinos su vaikais, bėgusios nuo smurto, žeminimo ir psichologinio teroro namuose.
Jos atleidžia, nes nori nutraukti smurtą, o ne pačius santykius. Moterys sako: „Kai jis nesimuša, galima gyventi – yra ir gražių dienų: jis ir vaikų tėvas, ir rankas turi.“
Pusė gyventojų centre glaudžiasi jau ilgiau nei pusmetį. „Pratęsiame terminą, kai matome, kad žmogus pats kabinasi, stengiasi, bet susitvarkyti gyvenimą trukdo objektyvios priežastys: užstringa skyrybų procesas, teismai dėl turto padalijimo, moteris negauna kokių nors pažymų, smurtautojas slapstosi ir pan.“, – portalui 15min.lt pasakojo Krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė.
Ištraukti moteris iš smurto liūdo, pasak jos, nėra taip paprasta. Nemaža dalis moterų patiki skriaudėjų pažadais ir grįžta pas juos.
„Jos atleidžia, nes nori nutraukti smurtą, o ne pačius santykius. Moterys sako: „Kai jis nesimuša, galima gyventi – yra ir gražių dienų: jis ir vaikų tėvas, ir rankas turi“, – aiškino N.Dirsienė.
Tačiau gražias dienas dažniausiai užtemdo alkoholio debesys. „Jei keiti moterį, o vyro – ne, tai jie niekuomet negalės gyventi“, – konstatavo centro vadovė.
Pažeidžiamos, nes neišsilavinusios
Fizinio smurto prieš moteris problema Lietuvoje pradėta spręsti, kai prieš dvejus metus, gruodžio 15-ąją, įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Iki tol smurtas šeimoje buvo laikomas privačiu reikalu, o jį patyrusioms moterims teko kreiptis į teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijas privataus kaltinimo tvarka.
Įstatymas pagerino padėtį: dabar nukentėjusiajai net nereikia rašyti pareiškimo, ją gina visas teisėtvarkos mechanizmas.
„Tačiau būtent moterims tenka bėgti iš namų, jei jie priklauso smurtautojui ar jo giminėms. Ilgiausiai smurtą kenčia menko išsilavinimo moterys, nes jos labiausiai ekonomiškai priklausomos nuo skriaudiko. Pabėga nuo vieno smurtautojo, tada ieško kito, kuris turi stogą virš galvos – užburtas ratas“, – pažymėjo N.Dirsienė.
Pabėga nuo vieno smurtautojo, tada ieško kito, kuris turi stogą virš galvos – užburtas ratas.
Jos manymu, pirmiausia reikia keisti moterų mąstymą, ugdyti jų socialinius įgūdžius ir pasitikėjimą savo jėgomis. „Būna, pasiūlai darbą ir tada iškart pradeda stuburus skaudėti. Kai pašalpas imti, tai nieko neskauda. Jei su antstoliais turi reikalų, tai eilėse pašto skyriuose stovi nuo penkių ryto, kad tik nesustabdytų išmokų.“
N.Dirsienė sako, kad galų gale nuo smurto pavyksta išgelbėti apie 90 proc. centro gyventojų. Tačiau išspręsti jų finansines problemas sunkiau.
„Tam turime specialią palaikymo programą, kai dar trejus metus moteris remiama drabužiais, baldais, buities rakandais ir pan.“ – sakė N.Dirsienė ir atkreipė dėmesį, kad smurtas prieš moteris naudojamas ne tik socialinės rizikos, bet ir visuomenės elitui priskiriamose šeimose. Tik apie tai garsiai nekalbama.
Visuomenė tampa nepakantesnė smurtui
Per dvejus metus, kai Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, šalies pareigūnai gavo daugiau nei 35 tūkst. pranešimų apie smurtą šeimose. 2012 metais iš viso buvo gauta 18 tūkst. 268 pranešimų, o per dešimt mėnesių šiemet – 17 tūkst. 399. Pernai buvo pradėti 7 tūkst. 586 ikiteisminiai tyrimai, šiemet per dešimt mėnesių – 8 tūkst. 337.
„Skaičiai tarsi rodo mažėjimą, tačiau šiemet iš mažėjančio pranešimų skaičiaus pradedame daugiau ikiteisminių tyrimų. Tai susiję su tuo, kad „jaunas“ įstatymas – daug klausimų, mūsų pareigūnų kvalifikacija kyla, mums labiau pavyksta identifikuoti atvejus ir juos tinkamai teisiškai kvalifikuoti“, – interviu BNS teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
Pareigūnų kvalifikacija kyla, mums labiau pavyksta identifikuoti atvejus ir juos tinkamai teisiškai kvalifikuoti.
Jis pažymėjo, kad vis labiau pastebimas visuomenės pilietiškumas ir nepakantumas smurtui – pastaruoju metu didžioji dalis pranešimų gaunama ne iš nukentėjusiųjų, bet ir pašalinių asmenų. Aukų artimieji linkę patarti, duoda pirminę informaciją teisėsaugai.
2012 metais nuo smurtautojų nukentėjo 6 tūkst. 494 moterys, šiemet – 6 tūkst. 945.
Pernai 721 vyrai buvo pripažinti nukentėjusiais, šiemet – 947.
