„Tai, kas yra užregistruota sekretoriate negali būti laikoma ir traktuojama kaip laikinosios komisijos išvados", – sakė komisijos išvadų rengėjas Mečislovas Zasčiurinskas.
Pasak jo, visas komisijos posėdis, kuriame šios išvados buvo svarstytos, buvo neteisėtas, nes valdančiųjų atstovai nebuvo pasirašę komisijos posėdžio protokole. Tai, anot etikos sargų, rodo, kad posėdyje nebuvo kvorumo ir sprendimai negalėjo būti priimti.
Todėl komisija siūlo Seimui apsispręsti, ar nutarti, kad komisija darbą baigė nepriėmusi jokių išvadų, ar jos darbą pratęsti.
Už tokias išvadas Etikos ir procedūrų komisija balsavo bendru sutarimu.
Primename, kad keturi valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai, dirbę „Snoro" komisijoje, kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją ir paprašė jos pateikti išvadą dėl komisijos vadovo „tvarkiečio“ Valentino Mazuronio veiksmų.
Pasak kreipimąsi pasirašiusių Arvydo Anušausko, Rimanto Jono Dagio, Jurgio Razmos bei Stasio Šedbaro, V.Mazuronis Seimo posėdžių sekretoriate komisijos vardu užregistravo jos išvadas ir Seimo nutarimo projektą, nors to daryti neturėjo teisės – valdančiosios daugumos atstovai komisijoje išėjo iš paskutinio posėdžio, kuriame turėjo būti tvirtinamos galutinės išvados, todėl komisija negalėjo balsuoti.
Parlamentarai Etikos ir procedūrų komisijos prašo įvertinti V.Mazuronio veiksmus, pirmininkaujant paskutiniam „Snoro" komisijos posėdžiui gegužės 30 dieną ir komisijos vardu registruojant jos išvadas bei Seimo nutarimo projektą, dėl kurių komisija nebalsavo.
Tuo metu V.Mazuronis ir kiti komisijoje dirbę opozicijos atstovai tvirtina, kad komisijos išvados patvirtintos, nes balsuojant dėl kiekvieno jų išvadų punkto kvorumas buvo.
Iš viso „Snoro" komisijoje dirbo 12 narių, po pusę jų sudarė valdančiųjų ir opozicijos atstovai. Komisiją Seimas buvo įpareigojęs išvadas dėl „Snoro" bankroto pateikti iki birželio 1-osios.
V.Mazuronio registruotame dokumente teigiama, kad Lietuvos banko veiksmai, pernai lapkritį uždarant „Snorą“, buvę skuboti ir nepakankamai motyvuoti. Konstatuota, jog komercinių bankų priežiūros sistema yra gera, bet „Snoro“ atžvilgiu ji nebuvusi pakankama, o buvusi Lietuvos banko vadovybė 2009 metais nepakankamai reagavo į informaciją apie „Snoro“ veiklą.
