G.Paluckas kritikuoja kitų metų valstybės biudžeto projektą kaip socialiai neteisingą, neatsižvelgiantį į sunkiausiai besiverčiančių žmonių ir verslų situaciją.
Jo teigimu, balsavimas dėl biudžeto kartu bus balsavimas ir dėl pasitikėjimo Vyriausybe. Todėl šiame procese jis įžvelgia ir didžiausios valdančiosios partijos – konservatorių – politinio šantažo koalicijos partneriams elementų.
„Tai yra atviras šantažas ir, tiesą pasakius, jis manęs nestebina, nes savo laiku kitos mažesnės koalicijos partnerės socialdemokratų Vyriausybes yra šantažavusios gana sėkmingai – padarykite tai kitaip, mes čia nebalsuosime už biudžetą.
Nes taip jau yra apskritai parlamentinėje praktikoje, kad biudžeto pateikimas – taip, kaip mato jį Vyriausybė, įvertinusi visus už ir prieš, ir argumentus – ir yra pasitikėjimas Vyriausybės veikla. Jeigu parlamentas nepalaiko biudžeto, vadinasi, nesuteikia instrumento ir pasitikėjimo mandato Vyriausybei“, – interviu laidai „15/15“ sakė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas.
-
A.Bilotaitės laikysena ir vėl šluba: kaip atrodo iš vėžių išmušama ministrė?
-
Ar koalicija tvers iki galo? V.Mitalo spėjimas: tversime, bet su tam tikra paklaida
-
Konservatoriai įspėja ne tik M.Majauską: balsavimas dėl biudžeto – balsavimas dėl pasitikėjimo Vyriausybe
-
G.Paluckas: nepalaikysime biudžeto projekto, jei nebus atsižvelgta į mūsų siūlymus
-
Opozicija skelbia surinkusi parašus dėl interpeliacijos G.Landsbergiui
Įžvelgia biudžeto neteisybę
– Seime įvyko pirmasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Biudžetą planuojama priimti po kelių savaičių.
Valdantieji mano, kad jis – subalansuotas, atsižvelgia į visų poreikius. Opozicija tradiciškai negaili kritikos. Tai kas jums kliūva?
– Opozicijos vaidmuo yra teikti siūlymus, kaip tą biudžetą padaryti geresnį. Ir šiandien mes pirmiausia nesutariame dėl paties biudžeto vertinimo.
Aišku, kolegos valdantieji mėgina jį pateikti kaip kažką keičiančio, kaip esminį kažkokį proveržį kažkokiose srityse. Bet realybėje tai yra tiesiog augančių kainų arba infliacijos vijimasis.
Jeigu pasižiūrėsite į atskiras išlaidų eilutes, pamatysite, kad jos koreliuoja su vidutine metine infliacija Lietuvoje: ar tai būtų minimali alga, įvairios socialinės išmokos ir panašiai. Tai čia mes jokio pokyčio nematome.
Blogai yra tai, kad šiandien mes turime situaciją, kai mūsų išlaidos viršija pajamas, vadinasi, mes daug pinigų skolinamės.
Paprastai pinigų yra skolinamasi viešųjų paslaugų, sakykime, kokybės arba apimties augimui arba kažkokioms didelėms infrastruktūrinėms investicijoms – reikia kažkokius kelius sutvarkyti ir panašiai.
Šiuo atveju bėda ta, jog mes pinigus skolinamės didele dalimi kompensuoti dujų ir elektros išlaidoms.
Tiek dujas, tiek elektrą mes perkame užsienyje, patys mažai tos energijos turime ir mažai gaminame.
Vadinasi, didelė dalis tų pinigų realioje ekonomikoje Lietuvoje neliks, jie bus išvežti į užsienį.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes pasiskolinti pasiskolinsime, bet įvairia kitų mokesčių arba sukurtos ekonominės vertės forma čia jie jau negrįš.
Tai mūsų esminis siūlymas buvo vis tiktai didinti žmonių pajamas, ypač – mažiausiai uždirbančių, sulyginant neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalia mėnesio alga.
Ką tai reiškia? Na, tai kainuotų beveik 600 mln. eurų biudžete, bet tą laikiną skylę būtų galima užkišti, liaudiškai tariant, skolintais pinigais. Tačiau paskui jie grįžtų į biudžetą per įvairias išlaidas, gyventojų pajamų mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir kitus dalykus.
Tai čia kol kas yra pagrindinis mūsų nesutarimo objektas, kad tie dideli milijardai, kurie yra skolinamiesi, yra išleidžiami pirmiausia neracionaliai – kaip ir minėjau, didelė dalis bus išvežta.
Antras dalykas – socialiai neteisingai, nes yra kompensuojama kilovatvalandė absoliučiai visiems – ar tu daug vartoji, nes, sakykime, daug elektros įrenginių turi, ar tu daug pajamų turi, ar gera tavo turtinė padėtis – niekam tas neįdomu.
Verslai kokie – ar jie priklausomi nuo išlaidų elektrai, energetikai, ar ne – irgi neįdomu. Visiems vienodai mes tuos dalykus kompensuosime.
– Bet Vyriausybė aiškina, kad būtų per sunkus administravimo mechanizmas – ir sukūrimas, ir pats visas tas procesas, suvaldymas.
– Ne, tai yra netiesa. Tai tiesiog yra netiesa.
Na, mes kalbame apie tai, ar yra žinoma, kiek namų ūkis ar verslas suvartoja elektros energijos? Šie duomenys yra žinomi ir tais duomenimis nuasmenintais dalijasi su nepriklausomais energijos tiekėjais valstybinis energetikos reguliuotojas.
Kitaip tariant, kažkokios itin sudėtingos administravimo naštos čia tikrai nebūtų, nes ir namų ūkių vartojimas, jeigu jūs palyginsite metai iš metų, per daug ir nesiskiria, nebent jūs įsigijote kažkokį efektyvesnį namų apyvokos daiktą arba jų daugiau atsiranda, tada suvartojimas šiek tiek didėja.
Kitaip tariant, šituos klausimus techniškai buvo galima išspręsti.
Dėl paramos verslui – sakykime, tikslinės tam tikros subsidijos, dotacijos verslams, kurie tikrai stipriai kenčia nuo tos energetinės krizės – irgi buvo galima išspręsti derinant su Europos Komisija.
Kitos Europos Sąjungos šalys susiderino tokios paramos schemas, mechanizmus. Mes šiuo atveju vėlgi remiamės tokia universalia schema – padėsime visiems, o ten jau žiūrėsime.
– Nors kalbate, kad dalis pinigų bus panaudota, sakykime, neefektyviai arba išplauks iš Lietuvos, skolinamasi taip pat neefektyviai, bet Seimo nariai prirašė, prigalvojo siūlymų biudžeto projektui daugiau nei už 1 mlrd. eurų. Jūs taip pat, kaip frakcija, ar atskiri jūsų frakcijos nariai prie to prisidėjo.
Tai ar ne per didelis apetitas? Nes iš tikrųjų tam tikrų nurodomų poreikių reikalingumas, sakykime, tikrai kvestionuotinas.
– Tai čia ir yra derybinis procesas, kai mėgini atkreipti Vyriausybės dėmesį į vieną ar kitą visuomenei svarbią iniciatyvą arba finansavimo stoką, arba kitus dalykus.
Tai, kas aktualu galbūt regioniniu mastu, yra ne visiems aktualu nacionaliniu mastu ir panašiai.
Čia tos derybos teikiant argumentus iš tikrųjų yra gana intensyvios ir kiekvieną biudžeto svarstymo etapą visa tai vyksta.
Bet kalbant apie kai kuriuos itin svarbius dalykus, pavyzdžiui, investicijas į infrastruktūrą – kelių, tiltų, geležinkelių – tai yra susiję ir su regionine politika, ekonomikos plėtra, darbo vietų kūrimu.
Liaudiškai tariant, jeigu tu negali ten nuvažiuoti ir prekių, paslaugų išvežti–parvežti, tai, žinokite, ten darbo vietos irgi nesikurs.
O čia mes turime jau esminę, konceptualią problemą, nes kažkada, kai buvo sugalvotas vadinamasis kelių mokestis ir akcizo mokesčiai degalams, buvo sakoma, jog tai, kas yra surinkta, grįš į kelius reinvesticijų pavidalu.
Dabar mes surenkame iš tų mokesčių 1,2 mlrd. eurų, į kelius grįžta beveik 600 mln. Vadinasi, jau tas mokestis yra ne tikslinis, o bendrųjų poreikių.
Tai čia irgi yra problema, nes tie žmonės, kurie tuos mokesčius sumoka, tikisi grąžos ir tų pinigų reinvesticijos į kelių būklę.
– Tarp valdančiųjų – nesutarimai dėl PVM lengvatos restoranams, kultūrai, sportui, pramogoms. Nors konservatorių partiniai organai uždraudė partijos nariams teikti panašius su Vyriausybe nesuderintus pasiūlymus, dalinio palaikymo tokiai iniciatyvai yra ir tarp kitų koalicijos partnerių – tai yra laisviečių. O ką jūs manote?
– Jeigu mes pasižiūrėsime apskritai į tas lengvatas – ar tai būtų gyventojų pajamų mokesčio, ar tai būtų akcizų, ar tai būtų PVM – tai bendras lengvatų paketas yra beveik 4,5 mlrd. eurų.
Kai kurios jų yra racionalios ir pagrįstos dėl įvairių socialinių priežasčių ir panašiai, bet kai kurios – tiesiog yra toks nusistovėjęs nuo senų senovės faktas.
Tai jeigu mes norėtumėme realiai ir papildyti biudžetą, ir socialiai teisingesnes tas lengvatų sistemas padaryti, jas reikėtų pirmiausia peržiūrėti.
Dabar kalbant apie atskirus sektorius. Žiūrėkite, jeigu ekonomika traukiasi ir žmonių pinigų vertė mažėja dėl infliacijos, tai ką daro žmonės pirmiausia?
Na, jie ima mažiau leisti, daugiau taupyti arba žiūrėti savo bazinius poreikius.
Tai kai kurie sektoriai tam yra itin jautrūs: ar tai būtų kultūros, sporto paslaugų ir viešojo maitinimo.
Štai čia, kalbant apie tuos sektorius, mes turime pirmiausia kalbėti apie darbo vietų tuose sektoriuose išsaugojimą. Nes jeigu mes taip paliksime be dėmesio, be PVM lengvatos, žmonių vartojimas kris ir atitinkamai mes matysime masę užsidarymų tuose sektoriuose.
Todėl aš labai logiškai manau, jog būtent darbo vietų išsaugojimo kontekste verta tokias nuolaidas kažkurį laikotarpį – bent jau metus – tikrai turėti.
Bet, aišku, būtų socialiai teisingiausia, jeigu tas PVM lengvatas lydėtų ir PVM lengvata baziniams maisto produktams, kurie yra 23-ose Europos Sąjungos valstybėse.
Bet iki šito dar valdantieji, panašu, nepribrendo, nors mes sąžiningai kiekvieną pusmetį, kiekvieną sesiją, registruojame šitą pasiūlymą ir tikimės iki kadencijos galo kažkokio prašviesėjimo ir suvokimo, kad žmonės turi valgyti ir jie turi tą bazinį krepšelį įpirkti.
– Tuomet, kai buvo jūsų Vyriausybė valdžioje, kažkodėl nesvarstė grąžinti bent jau PVM lengvatą į prieškrizinį lygį, buvusį 2008–2009 metais.
Kitas klausimas – valdantieji akcentuoja, kad balsavimas dėl biudžeto – tai bus ir balsavimas dėl pasitikėjimo Vyriausybe. Ar jūs sietumėte šituos dalykus?
– Be jokios abejonės, tai yra tiesioginė sąsaja.
– Bet ar nematote tam tikro šantažo elemento iš konservatorių kad ir koalicijos partneriams?
– Tai yra atviras šantažas ir, tiesą pasakius, jis manęs nestebina, nes savo laiku kitos mažesnės koalicijos partnerės socialdemokratų Vyriausybes yra šantažavusios gana sėkmingai – padarykite tai kitaip, mes čia nebalsuosime už biudžetą.
Nes taip jau yra apskritai parlamentinėje praktikoje, kad biudžeto pateikimas – taip, kaip mato jį Vyriausybė, įvertinusi visus už ir prieš, ir argumentus – ir yra pasitikėjimas Vyriausybės veikla.
Jeigu parlamentas nepalaiko biudžeto, vadinasi, nesuteikia instrumento ir pasitikėjimo mandato Vyriausybei.
Todėl dėl šito dalyko yra kovojama ir, jeigu reikia, naudojamos visos priemonės – tiek rankų sukiojimai, nors tai yra absoliučiai nedemokratiška, tiek įvairios politinės šantažo priemonės.
Bet čia mes nesame kažkokia tai anomalija – visur Europoje, visose parlamentinėse valstybėse taip vyksta.
Priekaištų G.Landsbergiui – ne vienas
– O jūs arba Socialdemokratų frakcija – ar pasitiki šia Vyriausybe?
– Na, mes esame nepasitikėjimą išreiškę vienokia ar kitokia forma beveik puse šios Vyriausybės ministrų.
