Anksčiau jis neatmetė galimybės, kad „socialdarbiečiai“ į Seimą bandys patekti su kitos partijos sąrašu. Kokios – neįvardijo. Pirmadienį „Žinių radijui“ G.Kirkilas pakartojo, kad tai būtų logiška.
„Mano požiūriu, tai būtų logiška, bet kol kas dar nesvarstom šito“, – sakė jis.
O tada pridūrė: „Mano požiūriu būtų logiška, kad visa valdančioji koalicija dalyvautų kartu, bet tokie susitarimai nėra lengvi. Man teko tokius turėti 2000 metais. Buvo keturių partijų susitarimas, nėra taip paprasta tą padaryti. Bet svarstyti, aš manau, tokią galimybę reikėtų.
Bet kokiu atveju, ar kartu dalyvaus rinkimuose valdančiosios koalicijos partijos, ar atskirai, vis vien visos vėl bus vertinamos vienodai. Jos bus atsakingos už tą valdžios etapą, kuris dabar jau praėjo iš dalies, ir kuris dar bus.“
2000-aisiais į Seimą G.Kirkilas kandidatavo su Lietuvos demokratine darbo partija. Ji rinkimuose dalyvavo viename koaliciniame sąraše su Lietuvos socialdemokratų partija, Naujosios demokratijos partija ir Lietuvos rusų sąjunga.
Daugiamandatėje apygardoje ši jungtinė A.Brazausko socialdemokratinė koalicija iškovojo daugiausiai mandatų – 28.
Klausiamas, ar žino „valstiečių“ nuomonę dėl siūlymo kitąmet į Seimą eiti kartu, G.Kirkilas atsakė: „Ne, dar „valstiečių“ nuomonės neturim.“
Birželio 7–15 dienomis „Vilmorus“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą rinkimuose balsuotų 15 proc., „tvarkiečius“ – 5,9 proc., LLRA-KŠS – 3,1 proc. respondentų. Socialdemokratų darbo partiją rinktųsi 2,2 proc. rinkėjų.
Į Seimo narių mandatus partija gali pretenduoti tik sulaukusi ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų palaikymo, jungtinis kandidatų sąrašas – ne mažiau kaip 7 proc.