„Šiandien frakcija užregistravo internetinio balsavimo įstatymą, kuriame numatyti visi aspektai, įskaitant ir techninius“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas, parlamento vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.
Anot jo, neįvykę prezidento rinkimai Lenkijoje parodė, kad COVID-19 pandemija kelia rimtą grėsmę rinkimams, juoba, kad rudenį prognozuojama antra viruso banga.
G.Kirkilo teigimu, Lenkija svarstė galimybę rinkimus surengti paštu, bet Lenkijos paštas atsisakė šitos atsakomybės.
„Labai panaši situacija su Lietuva, kadangi ten prezidento rinkimų data įrašyta Konstitucijoje, kaip ir Lietuvoje“, – teigė jis.
Pasak „socialdarbiečių“ lyderio, Lietuvoje dėl pandemijos svarstoma Seimo rinkimus, jeigu reikėtų, rengti paštu arba skaidyti ateinančius balsuoti rinkėjus pagal amžiaus grupes.
„Balsavimas paštu greičiausiai gerokai sumažintų rinkėjų skaičių. Gali atsitikti taip, kad nesurinktume 25 proc. dalyvavimo ir gali būti, kad neįvyktų rinkimai daugiamandatėje apygardoje. Todėl internetinis balsavimas būtų išeitis“, – sakė G.Kirkilas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis tvirtino, kad jų parengtas įstatymo projektas, įteisinantis internetinį balsavimą, remiasi Estijoje galiojančiu įstatymu.
„Socialdarbiečiai“ įsitikinę, kad balsavimo slaptumą ir saugumą galima sėkmingai užtikrinti.
„Jeigu patikime elektroniniu būdu valdyti savo pinigines, tai kodėl nepatikime balsavimo?“ – retoriškai klausė šios frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius.
Pasak J.Bernatonio, vidinis vokas, kuriame būtų rinkėjų pažymėti elektroniniai balsavimo biuleteniai, būtų apsaugomas kriptografiniu raktu.
„Jų porą iki pradedant internetinį balsavimą sukuria Vyriausioji rinkimų komisija. Vienas iš raktų naudojamas elektroninio biuletenio užšifravimui ir yra viešas. Šiuo raktu užšifruotas biuletenio turinys gali būti iššifruojamas tik antruoju asimetrinės kriptografijos šifro poros raktu, todėl šis raktas turi būti labai atidžiai saugomas nuo praradimo“, – aiškino parlamentaras.
Jis sakė, kad internetiniam balsavimui reikia įsigyti programinę techninę įrangą.
„Visa tai realu įgyvendinti iki būsimų rinkimų, jeigu Seimas priimtų mūsų įregistruotus projektus per gegužės mėnesį. Per birželį, liepą galima būtų sukurti visą programinę įrangą ir įsigyti reikalingą techninę įrangą. Rugpjūtį ar rugsėjį ją pratestuoti“, – dėstė J.Bernatonis.
„Socialdarbiečiai“ pabrėžė, kad internetinis balsavimas nepakeistų kitų balsavimo būdų.
„Noriu pabrėžti, kad internetinis balsavimas nėra alternatyva, tai yra papildoma priemonė prie dabar jau galiojančio įprastinio mums balsavimo“, – sakė R.Sinkevičius.
G.Kirkilo prognozėmis, internetu spalį galėtų balsuoti apie 10 proc. rinkėjų, dėl įvairių priežasčių nenorinčių eiti balsuoti į rinkimų apylinkes.
„Tie papildomi procentai, manome, kad jų gali būti apie 10 proc., gali būti lemiantys“, – sakė jis.
Seimo rinkimai Lietuvoje numatyti spalio 11 dieną.
Pernai rugsėjį Vyriausybė priėmė sprendimą atsisakyti idėjos Lietuvoje įvesti balsavimą internetu per įvairius rinkimus. Toks sprendimas priimtas argumentuojant išaugusiomis kibernetinio saugumo grėsmėmis ir atvejais, kai Rusija kišosi į rinkimus kitose šalyse.
Ministrų kabinetas 2018 metų pradžioje buvo pateikęs Seimui įstatymo projektą, kuris leistų kurti balsavimo internetu sistemą. Jis liko nepriimtas.
Seime ir anksčiau keliskart teikti projektai dėl balsavimo internetu įteisinimo, bet jie nebuvo priimami.
Internetinio balsavimo šalininkai sako, kad jis leistų padidinti rinkėjų aktyvumą, priešininkai teigia, kad neįmanoma užtikrinti balsavimo slaptumo, saugumo.