Socialdemokratai laikosi nuomonės, kad URM vadovas Gabrielius Landsbergis turėtų nedelsdamas atsistatydinti, taip pat teigia, kad dabar vykdoma užsienio politika „neatitinka nacionalinių interesų, kelia įtampas ir priešina visuomenę“.
Dėl strateginių užsienio politikos krypčių, LSDP teigimu, galėtų būti pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas – jį inicijuoti galėtų šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Apie tai skelbiama pirmadienį išplatintame partijos pareiškime dėl vykdomos užsienio politikos.
VISAS DOKUMENTAS PRIEINAMAS ČIA
V.Blinkevičiūtė: už sukeltą konfliktą moka visi Lietuvos žmonės
LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė, komentuodama pareiškimą, sako, kad valdančiųjų vykdoma užsienio politika „ieškant naujų priešų ir kovos teritorijų patyrė fiasko“.
„Didžiausia mūsų užsienio politikos vertybė – saugumo ir ekonominės naudos užtikrinimas Lietuvos žmonėms. Deja, nepamatuoti ir neišmintingi Vyriausybės veiksmai motyvuotai keliant konfliktą su Kinija atnešė vien žalos Lietuvos gyventojams ir verslams. Maža to, įpūtė tarptautinį skandalą.
Brandi valstybė visų pirma būtų užsitikrinusi artimiausių partnerių paramą Europos Sąjungoje (ES), tik tada vykdžiusi didžiulį poveikį ekonomikai darančius veiksmus. O jų galutinis rezultatas yra visiškai neprognozuojamas. Ieškoti išeičių iš konfliktinės situacijos privalome visi, nes piliečiai nenusipelno žalos, kurią patiria ir patirs dėl tebesitęsiančio konflikto“, – teigia partijos pirmininkė V.Blinkevičiūtė.
LSDP pareiškime rašoma:
(1) LSDP ragina institucijas (Prezidentą, Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją), atsakingas už užsienio politikos formavimą, atsisakyti savo siaurų asmeninių ambicijų ar partinių interesų, nepainioti vidaus politikos su užsienio politika ir pradėti konstruktyvų dialogą ir susitarti dėl strateginių užsienio politikos tikslų, nes vieši nesutarimai silpnina mūsų užsienio politiką, yra naudingi mūsų priešininkams ir daro reputacinę žalą Lietuvai;
(2) teigia, kad garsi valdančiųjų retorika apie užsienio politikos vertybinę orientaciją neatitinka realių pastaruoju metu priimtų sprendimų ir veiksmų;
(3) yra įsitikinusi, kad Taivaniečių atstovybė Vilniuje buvo atidaryta neįvertinus politinių rizikų ir ekonominių pasekmių, konkretūs veiksmai nebuvo iki galo suderinti tiek šalies viduje, tiek su strateginiais užsienio partneriais. Negebėdami informuoti ir komunikuoti su nacionaliniais partneriais bei verslu apie vykdomos užsienio politikos tikslus ir rizikas, užsienio politikos įgyvendintojai sukūrė nereikalingas įtampas ir supriešino visuomenę;
(4) mano, kad vykdant plačias konsultacijas su Europos Sąjungos ir Vakarų partneriais galima svarstyti ir galimybę pakeisti Taivano atstovybės pavadinimą, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 1991 m. rugsėjo mėn. pasirašydama komunikatą dėl diplomatinių santykių su Kinijos Liaudies Respublika užmezgimo, yra pareiškusi, jog ,,pripažįsta Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybę kaip vienintelę teisėtą Kinijos ir Taivanio, kaip neatsiejamos Kinijos teritorijos, Vyriausybę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja neužmegzti ir neskatinti jokių oficialių santykių su Taivaniu“.
(5) pažymi, kad užsienio politikos formavimo procesas turi būti atviras ir telkti, o ne skaldyti visuomenę. Sprendimai turi būti pagrindžiami ir aiškūs visuomenei, o ne pagrįsti trumpalaikiu viešųjų ryšių efektu, patirtą žalą užkraunant ant Lietuvos žmonių pečių;
(6) kviečia Lietuvos Respublikos Prezidentą inicijuoti Seime esančių politinių partijų susitarimo ,,Dėl strateginių užsienio politikos krypčių“ pasirašymą. Taip būtų išlaikyta tradicija – principiniais užsienio politikos klausimais susitarti;
(7) ragina užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį nedelsiant atsistatydinti – susiklosčiusią situaciją turėtų spręsti nauja Užsienio reikalų ministerijos vadovybė.