Tai konstatuojama šeštadienį Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje priimtoje rezoliucijoje.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tarybos posėdyje pabrėžė, kad diskusijose dėl Stambulo konvencijos svarbiausias yra vienas klausimas – galimas smurtas prieš moteris ir kitus asmenis, ar ne.
„Tai yra pasaulėžiūros principas, nes dažnai konservatyvi inertiška mažuma monopolizuoja teisę spręsti visos visuomenės vardu. (...) Stambulo konvencija nekelia jokių grėsmių“, – tvirtino G.Paluckas.
Jo pavaduotoja, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė teigė, kad ragindami ratifikuoti konvenciją socialdemokratai save pristato kaip pažangią partiją, kuri netoleruoja jokių smurto formų.
„Smurtas nepateisinamas niekada, nė prieš vieną asmenį“, – tarybos posėdyje sakė V.Blinkevičiūtė.
Pasak jos, Lietuva, atidėliodama Konvencijos ratifikavimą, atrodo mažų mažiausiai keistai.
„Gėda, kad Lietuva vilkina šį procesą. Dažnai lyginamės su Estija, bet ir estai, pirmininkaudami ES tarybai, Stambulo konvenciją ratifikavo. Į ką mes lygiuojamės? Į Bulgariją, Rusiją, Azerbaidžaną, kurios net nepasirašė šios Konvencijos? Smurtas niekaip nepateisinamas“, – tvirtino V.Blinkevičiūtė.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo.
Konvencija Lietuvoje daugiausia diskusijų kelia dėl lyties apibrėžimų. Debatų centre yra angliška sąvoka „gender“ ir jos lietuviškas, Vyriausybės kanceliarijos patvirtintas vertimas „lytis socialiniu aspektu“. Diskusijoje oponentai dažniausiai terminą vartoja kaip „socialinė lytis“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra sakęs, kad oponuojančių pusių konfliktas dėl Stambulo konvencijos yra pernelyg aštrus ir artimiausiu metu kompromiso pasiekti nepavyks. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šią savaitę teigė, kad Seimas galėtų ratifikuoti konvenciją, bet su išlygomis.
Europos Tarybos ekspertai teigia, kad ratifikavus dokumentą Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.
