LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad geopolitinei situacijai išliekant įtemptai, būtina ypač atsakingai vertinti saugumo iššūkius ir „be reikalo nesėti baimių, negąsdinti žmonių, o teikti racionalius sprendimus“.
„Keista stebėti, kad konservatorių partijos pirmininkas tarsi bando nusišalinti nuo savo partiečių jau trejus metus vykdomos gynybos politikos. Strateginių NATO partnerių akyse būsime vertinami rimtai tik tada, kai siūlysime realius sprendimus, kaip padidinti akivaizdžiai nepakankamą gynybos biudžetą“, – sakė ji.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narės socialdemokratės Dovilės Šakalienės teigimu, gynybos biudžetas šiuo metu yra akivaizdžiai nepakankamas, tad būtina skubiai ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.
„Mums didelį nerimą kelia ne tik išorės grėsmės, apie kurias pastaruoju metu itin daug ir itin niūriai kalba konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, bet ir tai, kad Krašto apsaugos ministerijos biudžetas ne didėja, bet de facto mažėja. Socialdemokratų siūlymas apmokestinti bankų viršpelnius virto kūnu – bankai moka solidarumo mokestį, šie pinigai papildo gynybos biudžetą. Šiandien siūlome dar vieną idėją Vyriausybei: leiskite gynybos obligacijas“, – sakė ji.
Anot D.Šakalienės, tai būtų tvarus lėšų šaltinis: gynybos obligacijos leistų valstybei skolintis vidaus rinkoje iš piliečių, tad surinktos lėšos liktų šalies viduje.
„Tai netaptų našta mažiau uždirbantiems žmonėms, kaip, pavyzdžiui, dabar kai kurių politikų siūlomas vartojimo mokestis“, – tvirtino parlamentarė.
Idėją gynybai skolintis iš Lietuvos gyventojų anksčiau yra išsakęs ir valdančiajai koalicijai priklausančių Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Spalį pradėjus svarstyti kitų metų gynybos biudžetą Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pasiūlė pradėti diskusijas dėl tvaraus krašto apsaugos finansavimo, tai yra gynybos mokesčio įvedimo.
Bendros planuojamos kitų metų krašto apsaugos išlaidos sieks 2 mlrd. 60 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, planuojama, kad bendras gynybos biudžetas 2024 metais sieks 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.