Darbo kodekso straipsnį dėl nuotolinio darbo siūloma papildyti nuostata, kad darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.
Šiuo metu Darbo kodekse nustatyta, kad nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka, o darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų.
Socialdemokratai siūlo, kad toks papildymas įsigaliotų nuo liepos 1 dienos. Darbo kodekso pataisos projektą teikia socialdemokratas Tomas Bičiūnas su kitais socialdemokratais.
Iniciatoriai pažymi, kad vis daugiau įmonių imant taikyti lankstesnius darbo metodus kai kuriose Europos šalyse jau priimti įstatymai dėl nuotolinių darbuotojų teisės atsijungti nuo darbo laisvalaikiu. Tarp tokių šalių aiškinamajame rašte įvardijamos Belgija, Prancūzija, Italija, Ispanija.
„Dirbant nuotoliniu būdu pravartu nusimatyti terminą, per kurį nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas privalo atsakyti į klientų ar kolegų elektroninius laiškus, atsiliepti skambučius bei apibrėžti, kokiomis valandomis darbuotojas turi būti pasiekiamas. Reikėtų aiškiai nurodyti, kad darbas neturėtų būti atliekamas po įprastų darbo valandų ar naktį, jei to nereikalauja darbo pobūdis ar nėra atskiro darbdavio nurodymo“, – sako iniciatoriai.
Jie pažymi, kad už papildomas darbo valandas ir darbą naktį ar poilsio dienomis darbuotojams turi būti papildomai atlygintina, todėl siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir darbuotojų reikalavimų dėl padidinto apmokėjimo už darbą, kurio darbdavys nenurodė atlikti, nuotolinio darbo laiką ir jo fiksavimą svarbu aiškiai reglamentuoti.
Socialdemokratai remiasi Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ duomenimis, kad per COVID-19 pandemiją Europoje beveik du trečdaliai darbuotojų dirba iš namų, o apie 30 proc. iš jų prisipažįsta kartais ne savo noru dirbantys ir ne darbo valandomis.