Seniūnų statusas šiuo metu skiriasi priklausomai nuo seniūnijos teisinės formos: ar tai yra savivaldybės administracijos filialas, ar biudžetinės įstaiga.
Savivaldybės administracijos filialo seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, o seniūnijos, kuri yra biudžetinė įstaiga, seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas.
Vietos savivaldos įstatymas numato, kad abiem atvejais, nepriklausomai tuo to, ar seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, ar biudžetinės įstaigos vadovas, jam yra nustatoma penkerių metų kadencija. Kadencijų skaičius nėra ribojamas.
Pataisomis siūloma nustatyti, kad penkerių metų kadencija būtų taikoma tik seniūnui – biudžetinės įstaigos vadovui. Į pareigas, kaip ir šiuo metu, būtų priimama konkurso būdu, išskyrus tuos atvejus, kai kitai penkerių metų kadencijai priimamas seniūnas, kurio iki tol eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri.
Socialdemokratų frakcijos nariai laikosi pozicijos, kad seniūnų kadencijų įvedimas „akivaizdžiai pablogino jų padėtį lyginant su kitais valstybės tarnautojais“, o seniūnai, kurie yra savivaldybės administracijos filialo vadovai, turėtų būti priimami nuolatiniam darbui.
Vietos savivaldos įstatymo pataisas registravo socialdemokratų frakcijos nariai Julius Sabatauskas, Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Orinta Leiputė, Vilija Targamadzė ir kiti. Jie siūlo, kad pakeitimai įsigaliotų nuo liepos.
