Sekmadienio pavakarę paaiškėjo, kad įveikusi ilgametį partijos narį europarlamentarą Juozą Oleką, LSDP pirmininke išrinkta V.Blinkevičiūtė.
Preliminariais duomenimis, ją palaikė apie 56 proc., o J.Oleką – apie 44 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių.
Rinkimų rezultatus komentavusi V.Blinkevičiūtė spaudos konferencijoje ir anksčiau debatuose teigė, kad pagrindiniai jos darbai – pasitikėjimo partija sugrąžinimas ir sėkmingi 2023 metais vyksiantys savivaldos rinkimai.
Tačiau yra abejonių, ar socialdemokratai vėl taps stipriu žaidėju politiniame lauke.
Pasak 15min kalbintų politologų, situacija politiniame lauke pasikeitė įsitvirtinus „valstiečiams“. Dalį LSDP rinkėjų patraukė naujai susikūrusios Laisvės partijos idėjos. Todėl konkurencija – nemaža.
Partijos viduje matyti susiskaldymas, tad ateities perspektyvos priklausys ir nuo naujos partijos vedlės gebėjimo suvienyti partijos narius.
Populiarumo disonansas
Kaip rodo naujausia balandžio mėnesio „Vilmorus“ apklausa, LSDP populiarumas nuo praėjusių Seimo rinkimų paaugo nežymiai.
Skaičiuojant procentą nuo visų šalies gyventojų, už partiją rinkimuose balsuotų 6,8 proc., nuo balsuojančių – 11,7 proc.
Praėjusių metų Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje už partiją balsavo apie 9 proc. rinkėjų.
„Keletą metų kažkoks toks tylus stabilumas be proveržių, – 15min komentavo „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys.
– Bet tokiai partijai ne taip paprasta ir išnykti, tai stiprus prekinis ženklas, kaip koks „McDonald's“ pasaulyje. Jei nebūtų nė vieno žmogaus vadovybėje, vis tiek kas nors už socialdemokratus balsuotų, nes jie yra ir Vokietijoje, ir Švedijoje.“
Vis tik naujos pirmininkės populiarumas, pasak sociologo, teikia vilčių.
Nors iš žiniasklaidos akiračio V.Blinkevičiūtė kurį laiką buvo dingusi, žmonės jos esą nepamiršo.
„Vilmorus“ balandžio mėnesio apklausoje „Kas geriausiai atstovauja jūsų interesams?“ V.Blinkevičiūtė užėmė 10 vietą ir atsidūrė tarp tokių politikų, kaip sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bei Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak V.Gaidžio, šią poziciją politikė išlaikė keletą metų iš eilės, neužleido jos nei 2017, nei 2019 metais.
V.Blinkevičiūtė apklausoje užėmė aukštesnę vietą, nei J.Olekas, daug aukštesnę, nei buvęs LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Čia ne jaunimas, o vyresni žmonės, pensininkai (ją įvardija – 15min). Vyresni, kaimo žmonės, tie, kuriems yra reikalinga socialdemokratinė pagalba.
Ji turi natūralų įvaizdį ir socialdemokratinę empatiją – padėti žmonėms, kuriems sunkiau sekasi. Turbūt bus didesnis ratas už ją balsuojančių“, – teigė V.Gaidys.
Bei pridūrė, kad būdama socialinės apsaugos ir darbo ministre, V.Blinkevičiūtė apklausose pagal pupuliarumą buvo aplenkusi net kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų.
Tačiau, anot V.Gaidžio, LSDP sėkmė ateityje priklauso nuo to, kiek V.Blinkevičiūtė įdės darbo, ar imsis įgyvendinti savo tikslus ir gebės suderinti darbą, kaip partijos pirmininkė ir europarlamentarė.
Keletą metų kažkoks toks tylus stabilumas be proveržių.
Išaugusi konkurencija
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė atkreipė dėmesį, kad politinių partijų laukas šiandien yra pasikeitęs, todėl susigrąžinti prarastas pozicijas gali būti ne taip paprasta.
Viena vertus, partija turi ilgą istoriją, didelę struktūrą, yra atpažįstama žmonių, neblogų rezultatų sulaukta ir 2019 metų Europos Parlamento (EP) rinkimuose, teigė politologė.
Kita vertus, sakė ji, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) įsitvirtinimas partinėje sistemoje gerokai pakeitė LSDP konkurencines galimybes.
„Kitaip tariant, partija yra savotiškai suspausta tarp dviejų konkurentų, iš vienos pusės – „valstiečių“, iš kitos pusės – Laisvės partijos, kuri tarsi atėmė galimybes socdemams judėti labiau socialdemokratiška linkme vertybinėje plotmėje“, – komentavo A.Ramonaitė.
Todėl, pasak jos, LSDP perspektyvos ateityje yra ne visai aiškios.
Pasak profesorės, akvaizdu, kad socdemai Laisvės partijai yra atidavę didžiųjų miestų rinkėjus ir sunku įsivaizduoti, kokiais būdais juos galėtų susigrąžinti.
Be to, kita valdančiąją koaliciją sudaranti partija – Liberalų sąjūdis – irgi tapo savotiška konkurente, susirenkančia per vidurį esančių neapsisprendusių rinkėjų balsus.
„Socdemai pastaraisiais dešimtmečiais buvo partija per vidurį, jie paimdavo gana santūrų elektoratą daugiau vidutiniuose miesteliuose, tarnautojus, žmones su vidutinėmis pajamomis, ne kažkokius darbininkus, ne skurdžiuosius sluoksnius, bet labiau vidurinį sluoksnį, tad čia atsiranda konkurencija tam tikra prasme netgi su Liberalų sąjūdžiu.
Liberalų sąjūdis irgi pasidarė kažkokia per vidurį partija, pasikeitė, išsiskyrė truputėlį elektoratas nuo Laisvės partijos, kur jis yra aiškesnis, o Liberalų sąjūdis paima nerandančius savęs nei kairėje, nei dešinėje, todėl tam tikra prasme socdemai konkuruoja tarp vidurinio santūriojo elektorato“, – paaškino A.Ramonaitė.
Kita vertus, Lietuvoje po ketverių metų valdančiaisiais dažniausiai yra nusiviliama, padaryti sprendimai ima netenkinti, rinkėjai žvalgosi į opoziciją.
Todėl socialdemokratams kiti Seimo rinkimai galėtų būti geras šansas sugrįžti ir „atsikovoti“ prarastas pozicijas, svarstė VU TSPMI profesorė.
Savivaldos rinkimai gali būti sėkmingi
Savivaldos rinkimai, A.Ramonaitės nuomone, partijai gali būti palankesni, nei praėję Seimo rinkimai, nes renkant atstovus savivaldybėse, žmonėms ideologiniai klausimai rūpi daug mažiau.
„Daug aktualiau yra struktūra, konkretūs žmonės. <...>
Jeigu naujai pirmininkei pavyks mobilizuoti ir suvienyti partijos vidinę struktūrą, savivaldos rinkimuose jie turėtų visai neblogus šansus. Svarbiausia jiems – susitvarkyti vidinį susiskaldymą ir pasimetimą“, – teigė ji.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas nesiėmė prognozuoti, kaip ateityje atrodys partija ir ar galės džiaugtis rinkimų rezultatais, tačiau pritarė A.Ramonaitei, kad daug dalykų gali nulemti naujoji partijos pirmininkė ir jos gebėjimas imtis lyderystės.
„Kokių veiksmų imsis nauja lyderė, kokia bus komanda, rinkimų strategija, kokia bus numatyta taktika dėl balsų ar ideologinių priešininkų atžvilgiu, mes pamatysime ateityje ir remiantis tuo galėsime spręsti, kaip partija atrodys, kaip save pozicionuos ir kaip tai atsispindės rinkimų nuomonių apklausose“, – kalbėjo M.Jurkynas.
Tačiau kokia V.Blinkevičiūtė lyderė, esą neaišku.
Kaip teigė VDU politologas, lyderystė atsispindi vadovaujamame, administraciniame darbe, tačiau tokių pareigų, išskyrus 2000-2008 metus, kai buvo socialinės apsaugos ir darbo ministre, V.Blinkevičiūtė neturėjo.
Be to, vadovavimas ministerijai ir partijai – ne tas pats, teigė M.Jurkynas.
Todėl tik ateityje pamatysime, ar politikė gali būti tikra lydere ir koks jos vadovavimo stilius, mano jis.
Vis tik A.Ramonaitė ir sociologas V.Gaidys kėlė kitą klausimą – ar pavyks V.Blinkevičiūtei sėdėti „ant dviejų kėdžių“ ir dirbant europarlamentare stabiliai vairuoti partiją.
Svarbiausia jiems susitvarkyti vidinį susiskaldymą ir pasimetimą.
Atsisakyti darbo Briuselyje politikė artimiausiu metu nežada.
Pametę tapatybę
Kai paskutinių debatų prieš LSDP primininko rinkimus metu V.Blinkevičiūtė buvo paklausta apie partijos atsinaujinimą, ji teigė, kad šis jau įvyko, o dabartinė LSDP programa esą atitinka tikrąsias šios politinės krypties vertybes.
„Dabar reikėtų, kad ir partijos lyderis ir komanda sugebėtų mūsų žmonėms, rinkėjams paaiškinti, kad mes esame tie, kurie popieriuje sudėtą socialdemokratinę tiesą paversime kūnu“, – dar prieš rinkimus kalbėjo ji.
Tačiau A.Ramonaitė mano, kad partija iki šiol nėra atradusi savo tapatybės.
„Partijos tapatybė yra gerokai išplaukusi, manau, pirmininkės svarbus uždavinys bus ją atrasti“, – teigė ji.
Viena vertus, galima sakyti, kad prieš tris metus, skylant partijai, dalinai pavyko išsivaldyti nuo „nomenklatūrinio sovietinio raugo“.
Kita vertus, sakė ji, įtampa tarp jaunų partijos narių, kitokio požiūrio ir užsilikusių senųjų, vis dar juntama.
„Kita prasme buvo programinis atsinaujinimas, bet, akivaizdu, kad jis nelabai išėjo pavykęs, nebūtinai dėl to, kad iš principo idėja buvo bloga, galbūt metas buvo nelabai palankus, konkurentai buvo aktyvesni ir pasiėmė elektoratą, į kurį, galbūt, pretendavo atsinaujinimas“, – teigė VU profesorė.
Partijos tapatybė yra gerokai išplaukusi, manau pirmininkės svarbus uždavinys bus ją atrasti.
Pasak jos, partijai itin svarbu susivokti, kaip ji atrodo partinėje sistemoje ir kuo yra išskirtinė.
„Žmonės, akivaizdu, nelabai mato, nelabai supranta, ką šita partija siūlo kitaip. Ji kaip ir siūlo kairę ekonominę politiką, bet dabar visi kalba apie gerovės valstybę. Žodis jau tiek nuvalkiotas, kad nebeįmanoma jo vartoti. Dabar visi į kairiąją ekonominę politiką palinkę, tad čia irgi sunku išsaugoti savo tapatumą“, – sakė ji.
Artimiau bendradarbiauti su taip pat opozicijoje esančiais „valstiečiais“ LSDP neturėtų, mano A.Ramonaitė.
Priešingai, pastarajai esą reikia siekti išskirtingumo, o ne būti kažkieno šešėlyje.
Spręs dilemą dėl moralinių klausimų
VDU profesorius M.Jurkynas įžvelgia dar vieną nelengvą dilemą, kurią turės išspręsti partija.
Paprastai socialdemokratinės partijos Vakaruose pasisako net tik už socialinę ekonomiką, siekdamos valstybės didesnio vaidmens, reguliavimo, didesnių mokesčių stambiajam verslui, bet ir kovoja už žmogaus teises bei laisves, žmonių lygybę.
Tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, kurios prieš 30 metų pasitraukė iš Sovietų Sąjungos, socialdemokratai paprastai yra konservatyvesni moraliniais klausimais, pastebėjo M.Jurkynas.
Žmonės, akivaizdu, nelabai mato, nelabai supranta, ką šita partija siūlo kitaip.
„Klausimas, galbūt LSDP rinkėjai yra socialiai-moraliai konservatyvesni, bet pasisakantys už dirbančiųjų, ne darbdavių didesnį vaidmenį valstybės ekonomikoje, todėl čia socialdemokratams bus dilema: ekonomiškai jiems būti kairėje ir pasisakyti už dirbančiųjų teises, yra viena, bet moralinėje, kultūrinėje dimensijoje būti kairėje, pasisakyti už įvairių mažumų teises ir progresyviąją darbotvarkę, gali būti tam tikras iššūkis“, – svarstė politologas.
Tačiau partijos krypčiai vėlgi daug įtakos gali turėti lyderis, „įkūnijantis partijos veidą ir dvasią bei principus, kuriais partija apeliuoja į rinkėjus“, – mano M.Jurkynas.
Todėl šią kryptį turės numatyti naujai išrinkta LSDP pirmininkė V.Blinkevičiūtė.
Pareigas pradės eiti nuo gegužės pabaigos
Visuotiniuose LSDP pirmininko rinkimuose dalyvavo daugiau nei 7,9 tūkst. partijos narių.
Partijos pirmininko rinkimų komisija galutinius rinkimų rezultatus tvirtins gegužės 14 dieną.
Išrinktoji LSDP pirmininkė pareigas pradės eiti gegužės 29 dieną, tądien rengiamas ir partijos suvažiavimas.
LSDP pirmininkės rinkimus laimėjusi V.Blinkevičiūtė nuo 2009 metų dirba Europos Parlamente.
Nuo 2000 iki 2008 metų ji buvo socialinės apsaugos ir darbo ministrė. 2004-2009 metais – Seimo narė.
2000 metais V.Blinkevičiūtė įstojo į Artūro Paulausko vedamą Naująją sąjungą, o nuo 2006 metų yra LSDP narė.
LSDP pirmininkas renkamas dvejiems metams.
