Pataisą pateikė socialdemokratai Milda Petrauskienė ir Albinas Mitrulevičius. „Tiesiogiai išrinktas meras būtų savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas. Šis pasiūlymas neiškreipia dabartinio modelio, merui realiai įgaunant papildomų įgaliojimų“, – teigė M.Petrauskienė.
Taip pat socialdemokratai tvirtina, kad priėmus ir įgyvendinus šią pataisą padidėtų rinkėjų aktyvumas savivaldos rinkimuose, tą esą įrodo daugelio šalių patirtis. „Londone ar Niujorke tiesioginiai mero rinkimai tampa politiniu ir kultūriniu įvykiu, sukeliančiu šių didmiesčių gyventojų ažiotažą“, – sakė dėl tiesioginių mero rinkimų spaudos konferenciją surengę socialdemokratai.
 |
| Milda Petrauskienė |
A.Mitrulevičiaus tvirtinimu, „būtų daugiau demokratijos ir pasitikėjimo išrinkta valdžia, o meru taptų didžiausią gyventojų palaikymą turintis asmuo, ir būtų išvengta situacijos, kai daugiausia mandatų gavusi partija atsiduria opozicijoje“. Toks meras turėtų papildomų įgaliojimų ir galėtų rasti sutarimą tarp skirtingų pažiūrų tarybos narių. Dėl to savivalda taptų efektyvesnė, operatyviau būtų priimami sprendimai. Įsitvirtintų aiški valdžios atsakomybė ir atskaitomybė prieš vietinius gyventojus – jie turėtų jų interesams ir poreikiams atstovaujantį merą.
Projekte numatomas ir mero atstatydinimo mechanizmas: jį atstatydinti būtų sunkiau nei dabar, gerbiant piliečių tiesioginiuose rinkimuose išreikštą valią.
M.Petrauskienė pabrėžė, kad yra būtina esminė diskusija tarp politinių partijų, savivaldybių, LSA, vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų dėl aiškaus tiesioginių merų rinkimų modelio, kuris apibrėžtų mero ir savivaldybės kompetencijas. „Reikalingas politinių partijų susitarimas šiuo klausimu“, – sakė Seimo narė.
Kad tiesioginiai merų rinkimai vyktų 2015 metais, Seimas privalėtų suspėti nubalsuoti už Konstitucijos pataisą dviejuose balsavimuose, tarp kurių turi būti trijų mėnesių pertrauka.
Daugelyje Europos šalių tiesiogiai merai renkami tik sostinėse. Kadangi sostinės meras yra 4 valdžios žmogus, jis turėtų būti renkamas ne iš partijų sąrašų, o būti aiškus lyderis, galintis prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir miesto reikalus. Šiandien to nėra, – kalbėjo K.Komskis.
Tiesioginiai merų rinkimai įteisinti Austrijoje, Norvegijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Italijoje, Kipre, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, kai kuriuose savivaldybėse – Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ten, kur renkamas meras tiesiogiai – žymiai didesnis rinkėjų aktyvumas. 2009 m. Austrijoje jis siekė 80 proc., Graikijoje – 72,43 proc., Slovėnijoje – 62,8 proc.
Lietuvoje savivaldybių tarybų rinkimuose rinkėjai nėra aktyvūs. 2000 m. aktyvumas siekė 54,2 proc., 2002 m. – 50,79 proc., 2007 m. – 41,3 proc., o 2011 m. – 44,08 proc.
Tačiau Seimo pirmininko pavaduotojas „tvarkietis“ Kęstutis Komskis įsitikinęs, kad tiesioginių merų rinkimų mūsų šalyje įvesti neįmanoma, tačiau jis siūlo tokius surengti bent Vilniuje. K.Komskis ketina kreiptis į partijos prezidiumą su siūlymu atsisakyti nuomonės, kad merai tiesiogiai turi būti renkami visoje Lietuvoje ir pereiti prie realesnės vizijos – tiesioginių mero rinkimų tik sostinėje.
Anot parlamentaro, jau tapo aišku, kad tiesioginių merų rinkimų idėjos praktiškai įgyvendinti kol kas neįmanoma, todėl iki 2015 metų reikėtų pasistengti tiesioginius merų rinkimus surengti bent Vilniuje.
„Tai yra visai realu. Daugelyje Europos šalių tiesiogiai merai renkami tik sostinėse. Kadangi sostinės meras, pripažinkim, yra 4 valdžios žmogus, jis turėtų būti renkamas ne iš partijų sąrašų, o būti aiškus lyderis, galintis prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir miesto reikalus. Šiandien to nėra. Meras turi galimybę prisidengti kolektyvine atsakomybe“, – argumentus dėstė K.Komskis.
