Seimo socialdemokratai pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Ar premjerui vis dar tinka aplinkos ministras?“ kritikavo K.Navicko veiklą. Juos papiktino spartėjantis miškų kirtimas ir tuo pat metu augančios medienos kuro, malkų kainos.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno Juozo Oleko teigimu, susikaupė nemažai problemų, dėl kurių galima kelti klausimų apie aplinkos ministro veiklą.
„Viską apvertė paskutinis Vyriausybės nutarimas dėl miškų kirtimo apimčių. Jei pasižiūrėsite vadinamųjų valstiečių-žaliųjų programą, nors liežuvis neapsiverčia dabar jų tokiais vadinti, tai ten buvo pabrėžiama, kad miškai turi būti saugomi, kad tai vertybė, kuri turi būti didinama“, – kalbėjo J.Olekas.
Supykdė padidintos kirtimų apimtys
Jis pabrėžė, kad visuomenei buvo pristatytas projektas, kuriuo žadėta nedidinti miško kirtimo apimčių. Buvo aiškiai pasisakoma prieš plynus kirtimus, kad šie nesudarytų daugiau nei 30 proc.
„Šiuo metu plyni kirtimai sudaro iki 70 procentų“, – piktinosi J.Olekas.
„Ministro pirmininko tiesioginė atsakomybė – nuspręsti, ar toks aplinkos apsaugos ministras, kuris atveria kelią didesniam miškų kirtimui, gali dirbti. Reikia pasitikrinti pas prezidentę“, – tikino jis.
J.Olekas piktinosi ir Valstybinės miškų urėdijos veikla, pastebėdamas, kad nėra atnaujinama miško darbų technika.
„Kainos medienos kyla, išlaidos nedaromos, atlyginimai nedidinami, tai tada didėja ir pelnas“, – kalbėjo socialdemokratų atstovas ir pridūrė, kad kvietė pasiaiškinti Valstybinės miškų urėdijos vadovą į Seimą.
Kaltina medienos perdirbėjų pramonę
Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys, neseniai prie socialdemokratų frakcijos prisijungęs Linas Balsys teigė, kad jau praėjusią kadenciją jautė spaudimą iš medienos perdirbėjų pramonės.
„Tada nepavyko, nes buvo daugiau politinio stuburo, o dabar tai pavyko. Prastumta urėdijų reforma, viskas vyksta taip, kaip mes pranašavome. Urėdijos bus sustambintos ir įkurta įmonė, kuri turės didinti miškų kirtimus“, – kalbėjo L.Balsys.
„Medienos pramonė, su visa jai pagarba, neturėtų būti tokia godi. Godumas – pagrindinis šios pramonės atstovų bruožas. Ministras klusniai vykdo jų reikalavimus“, – pastebėjo jis.
„Ar nereikėtų pagalvoti apie pamainą žmogaus, kuris daugiau galvotų apie valstybės miškus?“ – retoriškai klausė prie socialdemokratų prisijungęs Lietuvos žaliųjų partijos atstovas.
Jis prognozavo, kad gali būti didinami ir plynieji kirtimai saugomose teritorijose. L.Balsys žadėjo teikti įstatymo pataisą, kuri sustabdytų kirtimų saugomose zonose paukščių perėjimo metu procesą.
„Pats faktas, kad ypač saugomose teritorijose vyksta plynieji kirtimai, yra stulbinantis dalykas“, – stebėjosi L.Balsys. „Kreipiuosi į pramonės atstovus – palikite ramybėje bent jau šias saugomas teritorijas“, – ragino jis.
Žada paduoti ministeriją į teismą
Miškų sąjūdžio pirmininkas Gintautas Kniukšta tikino, kad visuomenė jautriai reaguoja į padidintus miškų kirtimus.
„Kas gi atsitiko? Šį pavasarį ponas K.Navickas, aplinkos ministras, sudarė miškų konsultacinę tarybą, kuri pritarė idėjai didinti miškų kirtimo apimtis 6 procentais. Mes užsakėme „Vilmorus“ apklausą, kurioje 9 iš 10 apklaustųjų pritarė nuomonei mažinti miškų kirtimą. 8 iš 10 pritarė, kad būtų atsisakyta plynųjų kirtimų“, – pasakojo G.Kniukšta.
Jo teigimu, Miškų sąjūdis manė, kad ministerija atkreips dėmesį į tokią visuomenės nuomonę, tačiau premjero S.Skvernelio iniciatyva miškų kirtimo apimtys buvo padidintos. Šį nutarimą pasirašė ne pats aplinkos apsaugos ministras, tuo metu buvęs atostogose, o jį pavadavęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
G.Kniukšta pabrėžė, kad jo vadovaujamas sąjūdis kreipėsi į visas aukščiausias institucijas, prašydamas atšaukti šį nutarimą, o jei į jų reikalavimus dėmesys nebus atkreiptas, tai kreipsis į teismą, gindamas visuomenės interesą.
K.Navickas: „Turiu tikėti mokslininkų išvadomis“
Aplinkos ministras K.Navickas 15min pabrėžė, kad sprendimas didinti miškų kirtimo apimtis pagrįstas mokslininkų išvadomis.
„Valstybinės miškų tarnybos ir miškininkystės mokslų išvada, kad dabar ateina pokariu sodintų miškų, nes tuo metu buvo didžiausia plėtra, brandos amžius ir jeigu mes nedidinsime apimčių, tai tą medieną prarasime“, – aiškino K.Navickas.
Į apklausas, kuriose klausta visuomenės nuomonės dėl miškų kirtimo, ministras reagavo skeptiškai.
„Matote, tos visuomenės apklausos, puikiai žinote, kaip jos parengiamos. Labai priklauso nuo korektiškai suformuoto klausimo ir kokia auditorija. Iš tikrųjų, mes prieš tris–keturis mėnesius buvome sukvietę ir tuos, kurie už miškų kirtimo didinimą, ir tuos, kurie prieš, į Aleksandro Stulginskio universitetą. Išvada buvo paprasta – gamtininkai labiausiai nerimauja, kad nebūtų plėstasi į tas kertines miškų buveines, saugomas teritorijas, o ūkiniuose miškuose tas poveikis yra minimalus“, – sakė ministras.
Paklaustas apie saugomose teritorijose vykdomus kirtimus ir L.Balsio siūlymą drausti tokį procesą, ministras pabrėžė, kad klausimas per daug kompleksiškas, kad būtų galima jį taip paprastai įvertinti.
„Saugomų teritorijų statusas gana platus. Koks kraštovaizdžio draustinis irgi yra saugoma teritorija“, – aiškino K.Navickas.
Ministras tikino, kad kertinėse miško buveinėse kirtimai ir taip nėra vykdomi, o plynieji kirtimai turi įvairių niuansų, kurie nebūtinai negatyvūs.
„Vizualiai neatrodo gerai tas plynas kirtimas, bet iš kitos pusės pasakysiu miškininkų nuomonę... Jei norime, kad būtų atsodintas pušynas, tai pušis neauga pavėsyje. Jai reikia, kad būtų plyna. Kitas dalykas – iškirtus plynai atsiranda tos rūšys, kurios irgi reikalingos ekosistemai, jos palaiko sistemos stabilumą“, – sakė ministras.
„Reikia peržiūrėti ne kiekius, o kaip jis vykdomas“, – apie plynuosius kirtimus kalbėjo K.Navickas.
Ministras pabrėžė, kad socialdemokratų kritiką daugiau lemia ne objektyvūs duomenys, o emocijos.
„Turiu remtis mokslininkų rekomendacijomis, negaliu burtais tikėti“, – sakė K.Navickas.
