„Dėl savo nepajėgumo įgyvendinti duotų įsipareigojimų Vyriausybė linkusi kaltinti visą pasaulį, tik ne save.
Dar neseniai Gintarė Skaistė kalbėjo kitaip. Ji pripažino, kad „EK mūsų mokesčių sistemos netobulumus mato kaip esminį trikdį keliauti vakarietiškos ekonominės gerovės link“. Tačiau staiga ministrės tonas labai pasikeitė. Šiandien ji jau nebenori pripažinti, kad Vyriausybė laiku neįvykdė įsipareigojimų. Priešingai: ministrė auklėja EK, kodėl ši nedaro nuolaidų Lietuvai“, – komentuoja Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos seniūnė, Seimo Audito komiteto vicepirmininkė Rasa Budbergytė.
Ji atkreipia dėmesį, kad G.Skaistė ne tik grasina Briuseliui teismu, bet ir aiškina, esą Lietuvos prisiimti įsipareigojimai dėl mokesčių nėra įpareigojantys.
„Finansų ministrė staiga pakeitė toną, prabilo gana karingai, panašiai kaip jos kolega G.Landsbergis.
Pavyzdžiui, ji sako, kad nė neketina derėtis su EK dėl mokesčių. Ji netgi sako, kad „jeigu būtų pavykę susitarti gražiuoju“, nereiktų kreiptis į teismą. Jos žodžiais, mokesčių politika yra „nacionalinės diskrecijos klausimas“. Taigi, anot ministrės, Lietuva gali ir nevykdyti savo įsipareigojimų, jeigu nenori, – bet vis tiek tikisi, kad milijardai bus išmokėti“, – stebisi R.Budbergytė.
Anot Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininko Gintauto Palucko, Vyriausybė bando susiklosčiusią situaciją paskandinti miglose, nes iš oficialių pranešimų nebeįmanoma suprasti, kiek lėšų Lietuva praras dėl Vyriausybės apsileidimo ir „ožiavimosi“.
„Finansų ministrė bando užglaistyti tikrą praradimų mastą, painiai pateikdama skaičius, kiek lėšų EK sulaikė dėl Vyriausybės vėlavimo, o kiek išmokėjo.
Kad ir kaip ten būtų, dėl Vyriausybės apsileidimo Lietuvos žmonės jau patiria ir ateityje patirs didžiulius nuostolius. Ką jau kalbėti apie palaidotą mokesčių reformą“, – pažymi socialdemokratas.
Jis primena, kad Lietuva turėjo gauti apie 2,2 milijardo eurų dotacijų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF). Tam, kad Lietuvai būtų išmokėtos šios lėšos, šalis įsipareigojo įvykdyti reformas. Be kitų dalykų, Lietuva įsipareigojo gerinti mokesčių surinkimą, plėsti mokesčių bazę ir naikinti apmokestinimo netolygumus, taip pat gerinti socialinių išmokų adekvatumą, teikti efektyvesnes paslaugas bedarbiams ir kt.
„EK nubaudė Lietuvą dėl neatliktų namų darbų, sustabdė lėšų mokėjimą. Tai vienintelis toks atvejis Europos Sąjungoje.
Vyriausybė turėjo trejus metus įsipareigojimams įvykdyti. Kas dabar įvertins, ko netekome dėl tų prarastų, neišmokėtų milijonų? Suduotas skaudus smūgis ne tik Lietuvos žmonių galimybėms šiandien, bet ir šalies ateities perspektyvoms“, – įspėja G.Paluckas.
